Kosmoso rajonas ir 50-metis „Meteoras" - su pedagogais ieškojome atsparumo
Kartais atsitinka taip, kad užklysti į rajoną, kurio vardas skamba kaip kosmoso agentūros filialas, ir atrandi tikrą perliuką. Gegužės 26-ą Karoliniškėse – rajone, kur gatvės ir parduotuvės buvo vadinamos kosmoso kūnų vardais – užtikau Vaikų ir jaunimo klubą „Meteoras". Ir ne, tai ne sutapimas.
Karoliniškės iš tiesų yra kosmoso centras – ne NASA prasme, o architektūros. Rajonas, planuotas 7-ajame dešimtmetyje, gavo unikalų kosmoso motyvų urbanistinį sprendimą. Čia rasite Kometos, Merkurijaus, Saturno gatves ir atitinkamus mikrorajonus. Ironija ta, kad kosmosas čia buvo populiarus dar iki to, kai Elonas Muskas pradėjo raketas šaudyti į dangų. Sovietmečiu kosmosas simbolizavo progresą ir ateitį – o Karoliniškės tapo šios vizijos architektūriniu įkūnijimu Vilniuje.
Būtent toje vietoje, kur yra ar buvo Saturnas (dabar, kaip man paaiškino, Saturnas transformavosi į alaus barą – kosminė evoliucija!), gyvuoja „Meteoras". Pasirodo, šis vaikų ir jaunimo centras šiemet švenčia jau 50 metų sukaktį. Solidus amžius bet kokiems kosminiams standartams.
Per paskutinius metus valdymą perėmė Audronė ir Lina – dvi energingos moterys, atėjusios su idėjų arsenalu suaktyvinti „Meteorą" ir auginti jo veiklą. Vienas iš jų projektų – mokymai pedagogams ir tėvams apie psichologinį atsparumą ir perdegimo prevenciją. Jautri ir svarbi tema, ypač šiais įtampos kupinais laikais.
Kai su mokytojais išbandėme psichinės sveikatos skausmo skalę, vaizdas, deja, buvo ne koks. Nors tikrai yra kolegų, kurie puikiai tvarkosi su savimi net sudėtingų aplinkybių metu, bendras fonas rodo, kad pedagogų bendruomenei reikia daugiau palaikymo ir atsparumo stiprinimo įrankių.
Su tėvais bendraujant iškilo klausimas, kurio iš karto negalėjau atsakyti: kaip tėvams psichologiškai pasiruošti galimo karo sąlygoms? Sunkus, bet labai realus klausimas šiandienos kontekste. Dar turėsiu padirbėti ir pasidalinsiu atsakymais į šį iššūkį.
Birželio 12-ą Karoliniškėse – didelė šventė, „Meteoro" gimtadienis prie obelų sodo. Kas pažįsta Karoliniškes, žino ir šį sodą. O kad būtų paprasčiau orientuotis – prie sodo atsiveria nerealis vaizdas į Vilnių. Įdomu, ką apie tokią šventę pasakytų Garažiuko jaunimas – tikriausiai susižavėtų, kad net po 50 metų galima išlikti aktyviam ir reikšmingam bendruomenei.
Beje, šį skanėstą gavau paragauti būtent šiame centre. Ačiū už kvietimą ir pavaišinimą.