Trys Karaliai, keturi darželiai ir menas sustoti: įspūdžiai iš Panevėžio
Sausio 6-oji, Trijų Karalių diena. Panevėžys pasitiko žiemiškai ir iškilmingai. Šįkart mano maršrutas vedė į labai gražią vietą – visai šalia Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros įsikūrusį lopšelį-darželį „Gintarėlis“.
Tačiau tai nebuvo paprastas vizitas: salėje susibūrė keturių bičiuliškų darželių – „Gintarėlio“, „Kregždutės“, „Diemedžio“ ir „Žilvičio“ – komandos. Tikslas buvo rimtas, nors ir šventinis: mokėmės saugoti save streso sąlygomis.
Kodėl „nusiramink“ neveikia? Dažnai girdime patarimą „tiesiog nusiramink“. Deja, streso metu mūsų limbinė sistema (tas vidinis pavojaus varpas) įsijungia greičiau, nei spėjame pagalvoti. Todėl kognityvinis raminimas („viskas bus gerai“) čia dažnai atsimuša kaip į sieną.
Seminaro metu priėjome išvadą: kūnui reikia fizinių jungiklių. Kvėpavimo pratimai, progresyvi raumenų relaksacija, vizualizacija – tai nėra burtai, tai fiziologija. Mums reikia išmokti mechaniškai „išjungti“ įtampą.
Sustoti ar tik pristabdyti? Viena svarbiausių įžvalgų, kurią parsivežiau iš diskusijos su Panevėžio pedagogais: darbe mes dažnai tik pristabdome, bet nesustojame. Tai lyg automobilis, kuris laiko nuspaudęs stabdį, bet variklis vis dar ūžia, o koja įsitempusi.
Darbas darželyje yra emocinė donorystė. Jūs esate tie, kurie sugeria vaikų ašaras, pykčio priepuolius ir nerimą. Sunku būti ramybės uola, kai tave nuolat skalauja emocinės bangos. Todėl gebėjimas „sustoti“ nėra prabanga ar tinginystė – tai būtina profesinė higiena, kad uola nesuskiltų.
Šalti faktai (Kodėl tai sunku):
- nuolatinis budrumas: dirbant su ikimokyklinukais, smegenys negali atsipalaiduoti nei sekundei (saugumas, konfliktai, fiziniai poreikiai). Tai sukuria lėtinį „kovok arba bėk“ foną.
- sensorinis triukšmas: vidutinis triukšmo lygis grupėje dažnai viršija rekomenduojamas normas, o tai tiesiogiai vargina nervų sistemą, net jei mes to „nebegirdime“.
Tikrasis sustojimas įvyksta tada, kai mes saugiai „išjungiame pavarą“ ir atleidžiame įtampą. Darbuotojas privalo turėti teisę į legalią, oficialią pauzę. Ne pasislėpus tualete ir jaučiant kaltę, o žinant, kad turiu teisę 5 minutėms „išsijungti“, kad vėl galėčiau kokybiškai grįžti pas vaikus.
Mano asmeninė pauzė Po renginio pats pasinaudojau šia taisykle. Skyriau 10 minučių pasivaikščiojimui į šalia esančią katedrą. Tyla, didinga erdvė ir laikas sau – tai buvo mano asmeninis „reset“ mygtukas.
Ačiū Panevėžio kolegomis už šiltą priėmimą, už dainas ir tą bendrystės jausmą, kuris tvyrojo ore. Jūs kuriate stebuklus kasdien, todėl nepamirškite, kad net ir stebukladariams kartais reikia tiesiog atsisėsti ir išgerti arbatos.