2015 metais Švietimo ir mokslo ministerija patvirtino dokumentą, kuris turėjo pakeisti tai, kaip Lietuva supranta gerą mokyklą. Koncepcija kalba ne apie egzaminų balus — kalba apie mokyklą kaip gyvenimo vietą. Štai kas joje parašyta — ir kodėl dauguma apie tai niekada negirdėjo.
Atnaujinta: 2026-07-10 — papildyta koncepcijos priešistore, tolesniu likimu po 2015 m. ir kritiniu žvilgsniu.
📄 Nori paskaityti patį dokumentą? Pilnas tekstas vis dar pasiekiamas: nmva.smm.lt (PDF)
Kas tai per dokumentas?
Geros mokyklos koncepcija (GMK) — strateginis dokumentas, patvirtintas 2015 m. gruodžio 21 d. švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės įsakymu Nr. V-1308. Jį kūrė ekspertų grupė — prof. Jonas Ruškus, V. Jonynienė, prof. Rimantas Želvys, V. Bacys, B. Simonaitienė, A. Murauskas ir prof. Vilija Targamadzė — kurios pirminė versija viešai svarstyta jau 2013 metais. Tai reiškia, kad nuo pirmo juodraščio iki patvirtinimo praėjo bent dveji metai mokyklų bendruomenių diskusijų — dokumentas nebuvo nuleistas iš viršaus per savaitę.
Koncepcija nėra pirmoji Lietuvos istorijoje — ji ketvirta grandis grandinėje. Tautinė mokykla (parengta 1988 m., išleista 1989 m.) gimė nepriklausomybės išvakarėse: kalbėjo ne tiek apie mokyklos modelį, kiek apie vertybes — asmens orumą, humaniškumą, tautinį savitumą, mokyklą kaip „antruosius vaiko namus". Lietuvos švietimo koncepcija (1992) ją sukonkretino, o Lietuvos švietimo reformos gairės (1993) išplėtojo į keturis reformos principus: humanizavimą, demokratizavimą, nacionalumą-internacionalumą, diferencijavimą-integravimą. 1994 m. Bendrojo lavinimo mokyklos bendrųjų programų įvadas dar kartą suformulavo geros mokyklos sampratą — tuomet svarbiausia buvo laisvė: laisvas žmogus laisvoje visuomenėje.
Čia slypi ir pirmas atviras klausimas GMK atžvilgiu: dokumentas prie tų keturių principų (humanizavimo, demokratizavimo ir t. t.) nebegrįžta ir neįvertina, kiek jie realiai buvo įgyvendinti — tiesiog tikima, kad didžioji dalis jau gyva, o 2015 m. koncepcija tik papildo sampratą naujais akcentais: mokyklos kaip besimokančios bendruomenės, mokymosi ir gyvenimo mokykloje susiliejimo, kitokios valdymo kultūros.
Trumpasis apibrėžimas
Dokumentas pateikia tokį geros mokyklos apibrėžimą (Geros mokyklos koncepcija, 2015, p. 2):
Gera mokykla — pamatinėmis humanistinėmis vertybėmis ugdymą grindžianti, prasmės, atradimų ir asmens ugdymo(si) sėkmės siekianti mokykla, kuri savo veikloje vadovaujasi mokyklos bendruomenės susitarimais ir mokymusi.
Svarbu pastebėti: apibrėžime nėra žodžių „egzaminai", „reitingas", „konkurencingumas" ar „pažymiai". Yra vertybės, prasmė, atradimai, sėkmė ir susitarimai.
9 aspektų modelis
Koncepcija mokyklos veiklą skirsto į 9 tarpusavyje susijusius aspektus, sudarančius tris lygmenis:
Mokyklos misija (kas turi įvykti):
Asmenybės ūgtis — tai ne tik akademiniai pasiekimai. Tai asmenybinė branda, individualias galimybes atitinkantys mokymosi pasiekimai ir nuolatinė pažanga. Dokumentas aiškiai sako: mokinių pasiekimai vertinami atsižvelgiant ne vien į programinius tikslus, bet ir į individualias kiekvieno mokinio ypatybes bei išgales.
Saviraiškus dalyvavimas mokyklos gyvenime — gyvenimas mokykloje turi būti kupinas veiklos, įvykių ir nuotykių. Mokiniai turi jaustis psichologiškai saugūs, priimti, jų nuomonė gerbiama. Koncepcija akcentuoja: dalyvavimas mokyklos gyvenime yra toks pat svarbus asmenybės augimui kaip ir formalus ugdymas.
Abu šie aspektai modelyje pavaizduoti kaip svarstyklės — jie turi būti pusiausvyroje. Rezultatų neturėtų būti siekiama skaudžių ar nuobodžių patirčių sąskaita.
Misijos įgyvendinimą lemiantys veiksniai (kaip tai pasiekti):
Ugdymasis (mokymasis) — dialogiškas ir tyrinėjantis. Mokomasi spręsti gyvenimiškas problemas, tyrinėjant, eksperimentuojant, atrandant. Ugdymasis personalizuotas — pagrįstas asmeniniais poreikiais, savistaba ir įsivertinimu.
Ugdymas (mokymas) — paremiantis mokymąsi. Mokytojas čia nėra „žinių perteikėjas" — jis mokinio pagalbininkas, mokymosi partneris ir autoritetas tose srityse, kuriose mokiniui nepakanka patirties.
Darbuotojai — asmenybių įvairovė. Koncepcija kalba ne tik apie kvalifikaciją, bet apie tai, kad mokykloje turi dirbti įvairaus amžiaus, skirtingų kompetencijų, įdomios asmenybės. Svarbu — subalansuota kartų kaita.
Bendruomenė — besimokanti organizacija. Mokyklos nariai mokosi vieni iš kitų, stebi kolegų pamokas, dalinasi patirtimi. Mokykla atvira pasauliui.
Lyderystė ir vadyba — įgalinančios. Vizija kuriama visos bendruomenės, sprendimai priimami kartu, vadovavimas pasidalintas.
Mokyklos gyvavimo prielaidos (aplinka):
Ugdymo aplinka — dinamiška, atvira, funkcionali. „Klasės be sienų" — ugdymas gali vykti koridoriuose, kieme, bibliotekoje. Mokiniai patys kuria mokyklos aplinką.
Vietos bendruomenė ir steigėjas — įsipareigoję. Savivaldybė, bendruomenė ir steigėjas kuria sąlygas mokyklai, drąsina, remia ir pasitiki.
Ko dokumentas tikrai nesako
GMK nesako, kad gera mokykla yra ta, kuri turi aukščiausią VBE vidurkį. Priešingai — dokumentas tiesiogiai atkreipia dėmesį, kad „šiuo metu, sudarinėjant mokyklų reitingus, yra įprasta pagrindiniais jų gerumo rodikliais laikyti formalius akademinius — egzaminų — rezultatus" ir siūlo kitokį požiūrį.
Koncepcija taip pat nesako, kad yra vienas receptas, kaip tapti gera mokykla. GMK modelis suprantamas kaip „žemėlapis" — kiekviena mokykla pati renkasi, kokius aspektus tobulinti pirmiausia, remdamasi savo bendruomenės poreikiais ir susitarimais.
Kaip dokumentas turėtų veikti praktikoje
Koncepcijoje numatytas keturių institucijų bendradarbiavimas: ŠMM patvirtina kryptį, NMVA vertina mokyklų veiklos kokybę pagal koncepcijos aspektus, savivaldybė planuoja pagalbą mokykloms, o mokykla pati nusistato savo „žemėlapį" keliauti link geresnės savęs versijos.
Tačiau tyrimai rodo, kad įgyvendinimas yra problemiškas. Jau 2016 m. sausio–kovo mėn. atliktas empirinis tyrimas apklausė 10 ekspertų (tėvų organizacijų, švietimo politikos institucijų, įvairių tipų mokyklų atstovų) — paaiškėjo, kad ekspertai iš esmės supranta koncepcijos turinį, tačiau neakcentuoja vertybinio aspekto. Prof. Vilija Targamadzė (2016) šį klausimą pavadino provokuojančiai: ar tai tikra kaita, ar tik mimikrija? Vėlesnis, jau kiekybinis, NMVA užsakytas tyrimas (Targamadzė, Žibėnienė, Česnavičienė, 2018) parodė, kad mokinių, mokytojų ir tėvų grupės mokyklos pažangą sieja labiausiai su asmenybės branda ir individualias galias atitinčiais pasiekimais — arti koncepcijos dvasios, bet vertybinis sluoksnis lieka nutylėtas.
Kas nutiko po 2015-ųjų?
Koncepcija negulėjo stalčiuje. 2016 m. kovo 29 d. jos pagrindu patvirtinta Mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo metodika (įsakymas Nr. V-267) — įrankis, kuriuo mokyklos faktiškai naudojasi iki šiol. 2017 m. liepos 11 d. Lietuvos Respublikos Seimas nutarimu Nr. XIII-627 patvirtino bendrojo ugdymo mokyklos kaitos gaires, tiesiogiai besiremiančias GMK. O 2024 m., kai visos mokyklų klasės perėjo prie atnaujinto ugdymo turinio, bendrųjų programų atnaujinimo gairės vėl cituoja GMK kaip pagrindą, aprašantį, koks turinys turi būti — įdomus, tyrinėjantis, iššūkius kuriančis. Trumpiau: GMK ne liko „graiku popieriuje" — ji tiesiogiai cituojama ir 2025–2027 m. mokyklų strateginiuose planuose, taigi 2026-aisiais tebegalioja kaip veikiantis orientyras, ne archyvinė relikvija.
Konkretus pavyzdys, kad koncepcija pirmiausia buvo išbandyta, o ne tiesiog parašyta: 2014–2015 m. m. Kokybės siekiančių mokyklų klubas kartu su NMVA praktiškai išbandė (tuomet dar projekto stadijoje buvusios) koncepcijos vertinimo kriterijus 8 mokyklose — tarp jų Alytaus Šaltinių pagrindinė, Kauno Santaros gimnazija, Klaipėdos Ąžuolyno gimnazija — ir joms 2015 m. įteiktos pirmosios „Geros mokyklos" nominacijos.
Kritinis žvilgsnis
Ne visi žiūri į GMK vienodai palankiai. Kritikai pastebi: dokumentas nekvestionuoja ir realiai nevertina, ar ankstesnės koncepcijos (Tautinė mokykla, 1994 įvadas) iš tikrųjų buvo įgyvendintos — tiesiog tariama, kad taip. GMK skaitosi labiau kaip pasaulinių švietimo kaitos tendencijų sąvadas nei kaip ankstių principų tęsinys ar jų įgyvendinimo audit as. Ir dar vienas smaigalys: koncepcija kalba apie „šiuolaikinę mokyklą", bet niekur aiškiai nepasako, kuo ji skiriasi nuo „senosios" — mokyklos misijos formulavimas paliekamas pačiai mokyklai, o dauguma mokytojų, paklausti apie savo mokyklos misiją, atsako tik „ji ten užrašyta". Kitaip tariant: GMK duoda kalbą ir kryptį, bet ne atsakomybę už tai, kad ta kalba realiai kalbėtume.
Nuorodos
Geros mokyklos koncepcija (2015). Patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1308. Pilnas tekstas: nmva.smm.lt (PDF)
Mokyklos, įgyvendinančios bendrojo ugdymo programas, veiklos kokybės įsivertinimo metodika (2016). Patvirtinta švietimo ir mokslo ministro 2016 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. V-267.
Lietuvos Respublikos Seimas (2017). Nutarimas Nr. XIII-627 „Dėl bendrojo ugdymo mokyklos kaitos gairių patvirtinimo", 2017 m. liepos 11 d.
Targamadzė, V. (2016). Gera bendrojo ugdymo mokykla: mimikrija ar metamorfozė? Socialinis ugdymas.
Targamadzė, V.; Žibėnienė, G.; Česnavičienė, J. (2018). Bendrojo ugdymo mokyklų bendruomenės mokyklos pažangos samprata, orientuojantis į Geros mokyklos koncepciją (Tyrimo ataskaita). Vilnius: NMVA.
Targamadzė, V. (2019). Geros mokyklos koncepcijos įgyvendinimas. Vilniaus universiteto leidykla.