2015 metais Švietimo ir mokslo ministerija patvirtino dokumentą, kuris turėjo pakeisti tai, kaip Lietuva supranta gerą mokyklą. Koncepcija kalba ne apie egzaminų balus — kalba apie mokyklą kaip gyvenimo vietą. Štai kas joje parašyta — ir kodėl dauguma apie tai niekada negirdėjo.
Kas tai per dokumentas?
Geros mokyklos koncepcija (GMK) — strateginis dokumentas, patvirtintas 2015 m. gruodžio 21 d. švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. V-1308. Jį kūrė ekspertų grupė, vadovaujama Vaivos Vaicekauskienės, dalyvaujant prof. Jonui Ruškui, prof. Vilijai Targamadzei, prof. Rimantui Želviui ir kitiems.
Koncepcija nėra pirmoji Lietuvos istorijoje. Prieš ją buvo Tautinės mokyklos koncepcija (1988 m.) ir geros mokyklos samprata Bendrojo lavinimo mokyklos bendrųjų programų įvade (1994 m.). Kiekviena jų atspindėjo savo laikmečio iššūkius. Dabartinė koncepcija siekia papildyti mokyklos sampratą naujais akcentais — mokyklos kaip besimokančios bendruomenės, mokymosi ir gyvenimo mokykloje susiliejimo, kitokios valdymo kultūros.
Trumpasis apibrėžimas
Dokumentas pateikia tokį geros mokyklos apibrėžimą:
Gera mokykla — prasmės, atradimų ir mokymosi sėkmės siekianti mokykla, grindžianti savo veiklą bendruomenės susitarimais ir mokymusi.
Svarbu pastebėti: apibrėžime nėra žodžių „egzaminai", „reitingas", „konkurencingumas" ar „pažymiai". Yra prasmė, atradimai, sėkmė ir susitarimai.
9 aspektų modelis
Koncepcija mokyklos veiklą skirsto į 9 tarpusavyje susijusius aspektus, sudarančius tris lygmenis:
Mokyklos misija (kas turi įvykti):
Asmenybės ūgtis — tai ne tik akademiniai pasiekimai. Tai asmenybinė branda, individualias galimybes atitinkantys mokymosi pasiekimai ir nuolatinė pažanga. Dokumentas aiškiai sako: mokinių pasiekimai vertinami atsižvelgiant ne vien į programinius tikslus, bet ir į individualias kiekvieno mokinio ypatybes bei išgales.
Saviraiškus dalyvavimas mokyklos gyvenime — gyvenimas mokykloje turi būti kupinas veiklos, įvykių ir nuotykių. Mokiniai turi jaustis psichologiškai saugūs, priimti, jų nuomonė gerbiama. Koncepcija akcentuoja: dalyvavimas mokyklos gyvenime yra toks pat svarbus asmenybės augimui kaip ir formalus ugdymas.
Abu šie aspektai modelyje pavaizduoti kaip svarstyklės — jie turi būti pusiausvyroje. Rezultatų neturėtų būti siekiama skaudžių ar nuobodžių patirčių sąskaita.
Misijos įgyvendinimą lemiantys veiksniai (kaip tai pasiekti):
Ugdymasis (mokymasis) — dialogiškas ir tyrinėjantis. Mokomasi spręsti gyvenimiškas problemas, tyrinėjant, eksperimentuojant, atrandant. Ugdymasis personalizuotas — pagrįstas asmeniniais poreikiais, savistaba ir įsivertinimu.
Ugdymas (mokymas) — paremiantis mokymąsi. Mokytojas čia nėra „žinių perteikėjas" — jis mokinio pagalbininkas, mokymosi partneris ir autoritetas tose srityse, kuriose mokiniui nepakanka patirties.
Darbuotojai — asmenybių įvairovė. Koncepcija kalba ne tik apie kvalifikaciją, bet apie tai, kad mokykloje turi dirbti įvairaus amžiaus, skirtingų kompetencijų, įdomios asmenybės. Svarbu — subalansuota kartų kaita.
Bendruomenė — besimokanti organizacija. Mokyklos nariai mokosi vieni iš kitų, stebi kolegų pamokas, dalinasi patirtimi. Mokykla atvira pasauliui.
Lyderystė ir vadyba — įgalinančios. Vizija kuriama visos bendruomenės, sprendimai priimami kartu, vadovavimas pasidalintas.
Mokyklos gyvavimo prielaidos (aplinka):
Ugdymo aplinka — dinamiška, atvira, funkcionali. „Klasės be sienų" — ugdymas gali vykti koridoriuose, kieme, bibliotekoje. Mokiniai patys kuria mokyklos aplinką.
Vietos bendruomenė ir steigėjas — įsipareigoję. Savivaldybė, bendruomenė ir steigėjas kuria sąlygas mokyklai, drąsina, remia ir pasitiki.
Ko dokumentas tikrai nesako
GMK nesako, kad gera mokykla yra ta, kuri turi aukščiausią VBE vidurkį. Priešingai — dokumentas tiesiogiai atkreipia dėmesį, kad „šiuo metu, sudarinėjant mokyklų reitingus, yra įprasta pagrindiniais jų gerumo rodikliais laikyti formalius akademinius — egzaminų — rezultatus" ir siūlo kitokį požiūrį.
Koncepcija taip pat nesako, kad yra vienas receptas, kaip tapti gera mokykla. GMK modelis suprantamas kaip „žemėlapis" — kiekviena mokykla pati renkasi, kokius aspektus tobulinti pirmiausia, remdamasi savo bendruomenės poreikiais ir susitarimais.
Kaip dokumentas turėtų veikti praktikoje
Koncepcijoje numatytas keturių institucijų bendradarbiavimas: ŠMM patvirtina kryptį, NMVA vertina mokyklų veiklos kokybę pagal koncepcijos aspektus, savivaldybė planuoja pagalbą mokykloms, o mokykla pati nusistato savo „žemėlapį" keliauti link geresnės savęs versijos.
Tačiau tyrimai rodo, kad įgyvendinimas yra problemiškas. Prof. Vilija Targamadzė (2019) nustatė, kad ekspertai iš esmės supranta koncepcijos turinį, tačiau neakcentuoja vertybinio aspekto. O kai kurie mokyklos bendruomenės atstovai mokyklos pažangą vis dar sieja pirmiausia su akademiniais pasiekimais — kas rodo, kad koncepcijos idėjos dar nepasiekė kasdienės praktikos.
Nuorodos
Geros mokyklos koncepcija (2015). Patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1308. Pilnas tekstas: nmva.smm.lt
Targamadzė, V. (2019). Geros mokyklos koncepcijos įgyvendinimas. Vilniaus universiteto leidykla.