Prie Mopsių trobos kieme pūpsojo didžiulis, jau šiek tiek nulinkęs kelių dienų senumo medinis stalas, ant kurio vis dar mėtėsi margučių lukštų likučiai, pusiau suvalgyti Velykų pyragai ir tuščios kavos puodelių kolekcija. Kieme po senąja obelimi susirinkę kaimynai mėgavosi vėlyvu popietės saulės spinduliu, kuris retkarčiais prasibraudavo pro apsiniaukusį dangų.
Evaldas Mopsis, atsilošęs savo nudėvėtoje kėdėje, svarstė, ar nevertėtų išnešti dar arbatos, bet tingėjo keltis. Juk Velykos – poilsio diena.
Evaldas: Na, kaip jūsų Velykos? Ar aplankėte visus gimines, kaip pridera geriems lietuviams?
Raimundas (statybininkas, tradicinių pažiūrų): Žinoma, kaip kitaip? Pas tėvus, pas uošvius, pas seserį. Tris dienas valgėm, valgėm ir dar valgėm. Tradicijos yra tradicijos!
Fausta (influencerė, 29 m.): Aš šiemet sukūriau "minimalias Velykas" – tik septynių patiekalų stalą vietoj įprastų dvidešimties. Mano sekėjai buvo sužavėti! (išsitraukia telefoną) Žiūrėkit, jau 5000 patiktukų po nuotrauka.
Albertas (buvęs kunigas, dabar etikos mokytojas): O ar kas nors buvote bažnyčioje? (nejauki tyla) Taip ir maniau...
Rūta (Evaldo žmona): Albertai, nepradėk. Mes bent jau paaiškinome vaikams tikrąją Velykų prasmę. Mėginau, bent jau...
Evaldas: Ir kaip sekėsi? Mūsų Domas pareiškė, kad visa tai "mitologija, kaip ir Eglė žalčių karalienė", o Ugnutė paklausė, ar Jėzus buvo "kaip zombis, kai prisikėlė".
(Visi juokiasi)
Diana (psichologė, augina sūnų su autizmu): Manau, svarbu leisti vaikams kvestionuoti. Markas šiemet taip susižavėjo margučių marginimo istorija, kad išsitraukė savo enciklopediją ir pradėjo man pasakoti apie pagoniškus Velykų aspektus ir kiaušinių simbolizmą įvairiose kultūrose.
Saulė (jogos mokytoja): Tai labai teisinga! Velykos juk iš tiesų turi daug pagoniškų elementų – atgimimo, pavasario, derlingumo simbolių. Viskas susiję!
Albertas (šiek tiek suirzęs): Taip, bet krikščioniškos Velykos turi visai kitą prasmę. Prisikėlimas yra kertinis krikščionybės...
Hana (ukrainietė): Pas mus Ukrainoje Velykos dar kitą savaitę! Ortodoksai švenčia vėliau. Aš kepu paskos ir marginu kiaušinius visai savaitei!
Evaldas: Matai, Albertai, kiek daug prasmių telpa vienoje šventėje. Ar ne nuostabu?
Bronė (neurologė, vyresniojo amžiaus): Mano jaunystėje apie jokias bažnyčias negalėjome net kalbėti. Velykos buvo tiesiog pavasario šventė, bet visi žinojome tikrąją prasmę. Slaptai susirinkdavome pas močiutę kaime...
Karolina (modelis, 25 m.): O aš šiemet pirmą kartą buvau bažnyčioje per Velykas. Ne todėl, kad staiga tapau tikinčia, bet... norėjau pajausti tą bendrumo jausmą.
Raimundas: O, žiūrėkit, jaunimas grįžta prie tradicijų!
Lina (dėstytoja): Ne visai taip, Raimundai. Sociologiniai tyrimai rodo, kad jauni žmonės ieško ne tiek tradicijų, kiek bendrumo jausmo, priklausymo kažkam didesniam. Tradicijos – tik vienas iš būdų tą jausmą patirti.
Domas (Evaldo sūnus, 15 m., netikėtai prisijungęs prie suaugusiųjų): Cha, tai gal ir aš todėl pradėjau užsukti į tą jūsų Garažiuką? (Visi nustemba, kad Domas prisijungė prie pokalbio)
Evaldas (nustebęs): Nežinojau, kad lankaisi Garažiuke! Maniau, kad ten "per lame" tau...
Domas (gūžteli pečiais): Nu, ten bent jau yra žmonių, kurie daro kažką tikro. Ne kaip mokykloj, kur visi tik apsimeta.
Fausta: O! Turiu idėją TikTok'ui – "Ką Velykos reiškia Z kartai"! Domai, gal nori dalyvauti?
Domas (sukiodamas akis): Nė už ką... (nueina)
Evaldas (juokiasi): Na, bent jau pabendravome penkias minutes.
Rūta: Evaldai, o kaip ten tavo naujasis projektas? Kažką minėjai apie akademiją?
Evaldas (pagyvėja): Taip! Pagaliau nusprendžiau sujungti mūsų Kvartaliuko istorijas ir profesines žinias į vieną ekosistemą. Bus akademija.mopsis.info, kur dėsiu "Arbatos pokalbius ant suoliuko" – tokias neformalias diskusijas apie psichologiją, ugdymą, santykius.
Diana: O, tai kaip tavo Psichodramos arbatinė, tik virtuali?
Evaldas: Iš dalies. Bus trys skyriai – mokytojams, tėvams ir jaunimui. Paversiu mūsų Kvartaliuko dramą į naudingus patarimus!
Lina (skeptiškai): Ir manai, kad žmonės mokės už tai?
Evaldas: Iš pradžių viskas bus nemokama – iki lapkričio. Pažiūrėsim, kas bus toliau. Svarbiausia, kad būtų naudinga.
Raimundas: Na, Mopsi, tu visada pilnas idėjų. O dabar, gal kas nors turi alaus? Pakalbėjom apie dvasią, dabar reikia ir kūnu pasirūpinti!
Albertas (atsidūsta): Ir taip mes vėl grįžtam nuo dvasingumo prie žemiškų malonumų...
Evaldas (juokiasi): Albertai, argi ne tame ir yra gyvenimo grožis? Suderinti dvasią ir kūną, prasmę ir malonumą, tradiciją ir naujovę?
Saulė: Namaste tam! (Visi juokiasi)
Bronė: Žinote, aš manau, kad nesvarbu, ar šventėme pagal tradicijas, ar ne. Svarbu, kad buvome su tais, kurie mums svarbūs. Juk šventės tam ir yra – suburti žmones.
Evaldas: Bronė, kaip visada, pataikei į dešimtuką. (Pakelia arbatos puodelį) Už bendruomeniškumą – nesvarbu, ar jis tradicinis, ar modernus!
Visi pakelia puodelius, o saulė pagaliau prasiskverbia pro debesis, apšviesdama jų veidus šilta pavasario šviesa.