Valpurgijos peripetijos - mokytojų kova dėl šluotų

Trečiadienio popietė mokytojų kambaryje prasidėjo neįprastai. Po alinančių pamokų mokytojai susibūrė prie kavos aparato, kur jau gulėjo Direktorės Auklėtienės įsakas "Dėl Valpurgijos nakties minėjimo ir edukacinės medžiagos kūrimo". Dokumento paraštėje ryškiu raudonu rašikliu buvo prierašas: "Būkime modernūs! Pasiekime Z kartą jų kalba! #trending"

Formulė Algebrienė pakėlė dokumentą ir perskaitė garsiai: "Skatinti mokytojus prisidėti prie tarpdalykinių edukacinių veiklų, susijusių su istorinėmis-kultūrinėmis tradicijomis, įskaitant ir Valpurgijos naktį... Mokytojai prašomi sukurti vaizdo medžiagą apie raganas, jų skrydį... blah blah blah... pateikti iki rytojaus 13 val."

"Nuostabu! Dar vienas genialus sumanymas iš administracijos bokšto," - Knygius Literatūrovas teatrališkai užvertė akis. "Aš kaip tik planuoju Kafkos 'Metamorfozę' su vienoliktokais, bet, žinoma, raganos ant Blocksberg kalno svarbiau."

Meniškoji Spalvūnė, kuri jau seniai norėjo integruoti daugiau kultūrinių tradicijų į mokyklos gyvenimą, gyvai sureagavo: "Bet juk tai puiki proga! Galėtume sukurti kažką tikrai įdomaus. Aš galiu suprojektuoti kostiumus."

"O matematikos perspektyva? Aš galėčiau kalbėti apie skrydžio trajektorijos parabolę," - netikėtai įsijungė Formulė.

Amžina Optimistė plojo rankomis: "Tai bus nuostabu! Tiek daug pozityvios energijos ir kūrybos!"

Tylioji Ramunė tyliai paklausė: "Bet ar Valpurgijos naktis nėra... šiek tiek pagoniška?"

Visi nutilo, o tada prasidėjo...

"Na, jei jau kalbame apie autentiškumą, tai aš, turint omenyje mano amžių ir patirtį, turėčiau būti vyriausia ragana," - pareiškė Formulė Algebrienė, nelaukdama kitų nuomonės.

Meniškoji Spalvūnė suprunkštė: "Ką, nes esi seniausia? Raganystė yra menas, mieloji, ne senatvės požymis."

Formulės akys sužaibavo: "Ar tu mane ką tik pavadinai sena?"

Knygius Literatūrovas, matydamas artėjančią audrą, bandė įsiterpti su literatūrine perspektyva: "Klasikinėje tradicijoje raganos dažnai vaizduojamos kaip išminties nešėjos, simbolizuojančios žinojimo galią..."

"Nutilk, Knygi," - vienu balsu nutraukė jį abi moterys.

Amžina Optimistė bandė gelbėti situaciją: "Gal galėtume visos būti raganos? Skirtingų tipų, žinoma. Aš būčiau ta linksma, kuri..."

"Tu per daug pozityvi, kad būtum ragana," - nukirto Formulė. "Raganoms reikia dramatizmo, gyvenimo nuoskaudų."

"O, tai tu tikrai kvalifikuota," - šyptelėjo Spalvūnė.

Tuo tarpu Bandymų Meistras, vienintelis vyras, likęs kambaryje, tyliai sėlinosi link durų, bet buvo pagautas.

"Kur tu manai eini?" - Formulė pagavo jo žvilgsnį. "Tu būsi velnias. Arba, dar geriau, varnas."

"Aš turiu laboratorijos darbus tikrinti..." - bandė išsisukti Bandymų Meistras.

"Atsėdėsi," - nukirto Spalvūnė. "Reikia kažko juodo kadre."

Po valandos intensyvių diskusijų, trijų puodelių išlietos kavos (vieną ant Knygiaus rankraščio) ir kelių ašarų (daugiausia iš Amžinos Optimistės, kuri vis dar bandė visus sutaikyti), mokytojų komanda pagaliau pradėjo filmuoti.

Rezultatas pranoko visus lūkesčius - tik ne taip, kaip tikėtasi.

Vietoj tradicinio raganų vaizdavimo, jie sukūrė... konferencijos parodiją. Video pradžioje buvo matyti "Raganų metodinių grupių susirinkimas Blocksberg kalno filiale", kur visos mokytojos sėdėjo rimtomis veido išraiškomis prie ilgo stalo, apsirengusios juodai, su korektiškomis raganų skrybėlių interpretacijomis. Bandymų Meistras vaidino moderatorių, virš kurio galvos nuolat skraidė popierinė šikšnosparnio iškamša, kabanti ant siūlo.

"Darbotvarkė!," - prabilo Formulė filme, dabar jau su didžiule juoda skrybėle. "Pirmas klausimas: naujų narių priėmimas. Antras klausimas: šluotos licencijavimas. Trečias klausimas: gyvatės ir varlės - racionalus resursų naudojimas pokylių metu."

Diskusija greitai peraugo į absurdišką ginčą dėl to, ar varles reikėtų smulkinti ar pateikti sveikas, su Amžina Optimiste bandančia pasiūlyti "vegetarišką varlių alternatyvą". Konfliktas kulminaciją pasiekė, kai Formulė ir Spalvūnė užšoko ant stalo, mosuodamos medinėmis šluotomis, o Bandymų Meistras desperatiškai bandė grąžinti tvarką, šaukdamas "Gerbiamos kolegės raganos!" vis garsiau ir garsiau.

Video baigėsi užrašu: "Blogiausias košmaras? Ne, tik eilinis metodinis posėdis Valpurgijos naktį."

Administracija buvo... priblokšta.

"Tai... ne visai tai, ko tikėjomės," - išstenėjo Pavaduotoja Taisyklienė, žiūrėdama į ekraną.

"Bet neįtikėtinai tikslu," - sumurmėjo Direktorė Auklėtienė, prisimindama paskutinį mokytojų tarybos posėdį.

Tą vakarą Valytoja Šluostelė, valydama mokytojų kambarį, rado ant grindų numestą raganišką skrybėlę ir mažą raštelį: "Tikrosios raganos nesivaidija dėl vaidmenų. Jos tiesiog jomis tampa, kai niekas nemato. - F. A."

Kai ji pakėlė akis, Formulė Algebrienė stovėjo tarpduryje su kava rankoje.

"Net nemanyk," - šyptelėjo Formulė. "Tai buvo geriausias trečiadienis per visus metus."