🍃 Vaikystės atmintis

[VIETA: Psichodramos Arbatinė] [LAIKAS: Saulėlydis, 2025 m. gegužės 1 d.] [PARENGĖ: Kalis]

Arbatinės lange žaidžia paskutiniai saulės spinduliai, apšviesdami nedidelį padėklą su keistai išdėliotais arbatos lapeliais, kurie sudaro medžio siluetą. Šalia stovi pusiau išgertas puodelis jasminų arbatos, dar skleidžiantis subtilų aromatą.

Arbatos lapeliai apie vaikystės atminimą

🍃 Vaikystės prisiminimai – tai ne tik tai, kas įvyko, bet ir tai, kaip jautėmės. Dažnai atsimename ne įvykių detales, o jų emocinį pėdsaką.

🍃 Mūsų smegenyse prisiminimai ir vaizduotė naudoja tuos pačius kelius. Štai kodėl kartais sunku atskirti, ar kažką prisimenate, ar tiesiog įsivaizdavote.

🍃 Vaikystės atmintis yra tarsi arbatos lapeliai – kuo ilgiau užpilti, tuo stipresnis skonis. Laikas gali pakeisti prisiminimų atspalvį, bet jų esencija išlieka.

🍃 Kai atsimename vaikystę, mes ne tik prisimename save, bet ir iš naujo susitinkame su savimi kaip vaiku – galimybė užmegzti ryšį, kuris gydytų ir stiprintų.

🍃 1907 metais Jungas rašė, kad vaikystės prisiminimai gali būti "tiltai į pasąmonę" – juos tyrinėdami atrandame ne tik savo praeitį, bet ir dabartines gyvenimo temas.

Po lapeliais paliekamas paprastas užrašas:

Kitą kartą, kai aplanko ryškus vaikystės prisiminimas, paklauskite savęs – kodėl būtent dabar? Kokie dabartinio gyvenimo momentai kviečia šį prisiminimą? Atmintis visada yra dialogas tarp to, kas buvo, ir to, kas yra. Rytoj – nauji lapeliai apie sapnų kalbą.