🫖 Tyla prasidėjo nuo lango, ne nuo žodžio

[VIETA: Psichodramos Arbatinė] [LAIKAS: Vėlyva trečiadienio popietė, 2025 m. gegužės 21 d.] [DALYVIAI: Mopsis, Vupekas, Panka, Kalis, Demiurgas]

Psichodramos Arbatinėje šilta, bet neįprastai tylu. Pro pravirą langą sklinda pavasarinio lietaus garsai. Kalis tyliai ruošia arbatą, Vupekas įsigilinęs į straipsnį planšetėje, Panka sklaido popierius, retkarčiais mesdama žvilgsnį į laikrodį. Demiurgas, atsiradęs prieš kelias minutes, ramiai sėdi kampe su savo lagaminėliu. Durys lėtai atsiveria, ir vidun įžengia Mopsis - plaukai drėgni nuo lietaus, rankose mokyklos žurnalas. Jo veidas ramus, bet kažkoks susimąstęs. Niekam nepratarus nė žodžio, jis prieina prie lango, sėdasi ir padeda žurnalą ant stalo. Tyla tęsiasi. Visi slapta žvilgčioja į Mopsį, kuris, regis, paskendęs mintyse, stebi lietų.

Panka [atsargiai prieidama, pusbalsiu]: Arbatos, Mopsi? Šiandien turim jazminų... [nustemba, kad niekas nekomentuoja jos įrašų stiliaus]

Mopsis tik linktelėja, vis dar žvelgdamas pro langą. Panka sugrįžta su arbatos puodeliu, padeda jį ant stalo šalia žurnalo ir grįžta į savo vietą. Vupekas užverčia planšetę. Tyla tampa beveik apčiuopiama.

Vupekas [pašnabždomis, su šypsena]: Kiek decibelų turi tavo tyla, Mopsi?

Mopsis lėtai atsisuka nuo lango, jo lūpose šmėsteli šypsena.

Mopsis [ramiai, gurkštelėjęs arbatos]: Šiandien mano aštuntokai išmoko tylėti kitaip. Ne iš baimės ar nuobodulio. O iš... buvimo kartu. 🤗

Kalis [uždegdamas nedidelę žvakę ant stalo]: Senovės Rytų išminčiai sakydavo - "Tyla nėra žodžių nebuvimas, tai erdvė, kurioje gali gimti prasmė".

Vupekas [susidomėjęs, prisiimdamas savo akademinį toną]: Įdomu, kad užsiminei. Šiuolaikiniai neuromokslininkai faktiškai patvirtino šią senovės išmintį. Tyrimai rodo, kad tyla aktyvuoja mūsų smegenų introspekcijos tinklą, vadinamąjį default mode network. 🧐 Kai nutylame, smegenys ne išsijungia, o priešingai - pradeda intensyviau apdoroti giluminę informaciją, kurti ryšius tarp atsiminimų, emocijų ir patirčių.

Panka [pažvelgusi į laikrodį, skubiai atsiverčia užrašus]: Punktas 37.2: "Tyla Arbatinėje" - užfiksuota 15:47. Pastaba: įdomu, ar tylą galima protokoluoti? 📋 [susimąsto] Ar tyla mokykloje gali būti produktyvi? Mano vaikams namuose tyla visada reiškia, kad jie kažką pridirbo...

Visi nusijuokia, įtampa atslūgsta.

Mopsis [atsiverčia žurnalą]: Viskas prasidėjo per lietuvių kalbos pamoką. Mokiniai turėjo analizuoti eilėraštį apie tylą... Bet užuot diskutavę, jie paprašė minutės tylos, kad "išgirstų eilėraštį". Maniau, juokauja. Bet jie iš tiesų tylėjo. Visa klasė. Minutę. Dvi. Penkias. 😊 Ir tada viena mergaitė pakėlė ranką ir pasakė tokį gilų pastebėjimą apie eilėraštį, kad net lietuvių mokytoja nustebo.

Demiurgas [ramiai įsiterpia, pirmas kartas, kai prakalba]: Tai primena man vieną psichodramos seansą. Paprašiau grupės išreikšti konfliktą be žodžių, tik kūnais. Jie pradėjo nuo įtemptų, agresyvių pozų, bet po dešimt minučių visi atsidūrė sėdėdami ratu, ramiai kvėpuodami kartu. ✨ Kartais tik tada, kai nutyla žodžiai, gali prabilti kūnai. O kai nutyla ir kūnai, prabyla esatis.

Vupekas [kiek skeptiškai]: Bet ar mokykloje, kur viskas paremta verbaliniu bendravimu, tyla nėra tiesiog laiko švaistymas? Mokslinėje literatūroje yra duomenų, kad klasėse, kur mokytojas leidžia ilgesnes pauzes po klausimų, mokinių atsakymai būna gilesni ir labiau apgalvoti (Rowe, 1986).

Mopsis [šypsodamasis]: Būtent tai ir pastebėjau! Anksčiau po klausimo skubėdavau išgirsti atsakymą. Dabar leidžiu tylai "padirbėti". Ir žinai ką? Atsako ne tik gabiausi, bet ir tie, kurie paprastai tyli. ☕️ Atrodo, tyla suteikia jiems drąsos.

Panka [staiga susimąsčiusi]: Gal tyla - tai tiesiog kvietimas išgirsti, o ne nutraukti? 🤦‍♀️ Su savo vaikais dažnai kalbu, kalbu, kalbu... o gal kartais reikėtų tiesiog patylėti ir išgirsti?

Demiurgas tyliai išsiima iš savo lagaminėlio mažą sidabrinį varpelį ir pastato jį stalo viduryje.

Demiurgas [švelniai]: Tyla leidžia atsirasti veiksmui, kuris nekalba, bet keičia. Kartais psichodramoje svarbiausia ne tai, kas pasakyta, bet momentas prieš žodį - kai protas nutyla, o kūnas jau žino. 🎭

Kalis [pilstydamas šviežią arbatą visiems]: 1952 metais kompozitorius John Cage sukūrė kūrinį "4'33"", kuriame atlikėjas sėdi prie pianino ir tiesiog... negroja. Keturias minutes ir trisdešimt tris sekundes. Klausytojai suprato, kad tyla niekada nebūna absoliuti - jie girdėjo savo kvėpavimą, kėdžių girgždesį, lietų už lango... 🫖

Vupekas [įsitraukęs]: Taip, sociologiniai tyrimai rodo, kad šiuolaikinėje visuomenėje tyla tampa deficitine preke. 📚 Žmonės bijo tylos, nuolat ją užpildo muzika, pokalbiais, pranešimais. Mokiniai nuolat stimuliuojami. Gal todėl tylos momentai klasėje tampa tokie galingi - jie suteikia erdvės patiems mokiniams.

Mopsis [susimąstęs]: Praktiškai kalbant, bandžiau įvairias tylos formas šiandien. Refleksinę tylą po sudėtingo klausimo. Kontempliatyvią tylą prieš pradedant naują temą. Net ir... konfrontacinę tylą, kai vietoj kritikos tiesiog nutilau ir leidau mokiniui pačiam įvertinti savo elgesį.

Panka [įrašydama]: Taigi mes turime bent tris tylos tipus? 💁‍♀️ Refleksinė, kontempliatyvi ir konfrontacinė? #TylosTipologija

Demiurgas [paima varpelį ir švelniai suskambina]: Yra ir daugiau. Kūrybinė tyla - kai laukiama, kad gimtų idėja. Jungianti tyla - kai grupė tylėdama susijungia. Gydanti tyla - kai skausmas nutyla, kad ateitų ramybė.

Visi nutyla, klausydamiesi nykstančio varpelio garso.

Kalis [po ilgokos pauzės]: Senajame psichologijos metraštyje rašoma: "Kai vaikas kalba - jis siunčia signalą. Kai vaikas tyli - jis siunčia save."

Mopsis [lėtai užverčia žurnalą ir šypsosi]: Manau, rytoj bandysiu pradėti pamoką ne žodžiu, o tyla. Žingeidumas tyloje auga greičiau. O gal net sukursiu mažą tylos ritualo kampelį kabinete.

Mopsis atsistoja, bet palieka klasės žurnalą ant stalo. Panka jį pakelia ir rūpestingai padeda į lentyną.

Panka [tyliai, tarsi sau]: Kiekvienas tylėjimas turi savo pavadinimą.

Arbatinėje vėl įsivyrauja tyla, bet kitokia - pilna bendrystės ir supratimo. Pro atvirą langą girdisi, kaip po lietaus į palanges krinta paskutiniai lašai.

Mopsis [prieš išeidamas, atsisukęs]: Beje, jei kas domitės praktiniu tylos pritaikymu - parengiau išsamų tylos pritaikymo pedagogikoje rinkinį Kabinete (https://mopsis.info/kabinetas/kabinetas/tyla-klaseje-3-praktikos-kurios-ugdo-giluma). Nuo rugsėjo iki birželio - 3 tylos praktikos mokytojams. Su garso pavyzdžiais ir refleksijos užrašais.

Panka [greitai pažymėdama]: Užfiksuota! Pridėsiu nuorodą į protokolą: mopsis.info/kabinetas !

Demiurgas [šypsodamasis]: Kartais geriausias būdas išmokyti tylos - tai jos neaiškinti, o ją sukurti.

KALIO PASTABOS:

• Tylos psichologiniai aspektai pradėti tyrinėti XX a. viduryje, kai psichoanalitikas Otto Fenichel (1941) aprašė tylos funkcijas terapijoje.
• Šiuolaikiniai tyrimai (Bennett, 2011) patvirtina, kad tyla mokymosi procese sustiprina informacijos įsisavinimą, ypač po intensyvios kognityvinės veiklos.
• Tylos pedagogika (Silent Way) - metodas, sukurtas Caleb Gattegno, kur mokytojas kalba minimaliai, leisdamas mokiniams patiems atrasti kalbą.
• Tylos praktikos mokykloje:
• "Think Time" (Rowe, 1986) - 3-5 sekundžių pauzė po klausimo
• "Silent Reflection" - kelios minutės tylos refleksijai po svarbios temos
• "Mindful Minute" - trumpa sąmoningo dėmesio praktika pamokos pradžioje

Šaltiniai:

• Fenichel, O. (1941). Problems of psychoanalytic technique.
• Krashen, S. (2018). The effects of silence on language acquisition.
• Rowe, M.B. (1986). Wait time: Slowing down may be a way of speeding up.
• Gattegno, C. (1963). Teaching Foreign Languages in Schools: The Silent Way.
• Bennett, R.E. (2011). „The silent student: what does their silence mean?“