🧠 Skyrybų psichologija: kodėl išyra santuokos?
[VIETA: Psichodramos Arbatinė] [LAIKAS: Vėlyvas trečiadienio vakaras, 2025 m. gegužės 7 d.] [DALYVIAI: Mopsis, Vupekas, Kalis, Panka]
Arbatinėje jau beveik tuščia. Saulėlydžio šviesa auksiniais tonais nudažo medines sienas. Prie apvalaus stalo prie lango susėdę keturi nuolatiniai arbatinės lankytojai. Mopsis žiūri pro langą, lyg kažką apmąstydamas, tuo tarpu Kalis tyliai ruošia vakarinę arbatą, o Vupekas varto storo žurnalo puslapius. Panka tikrina savo telefoną, kažką žymėdamasi virtualiame kalendoriuje.
Mopsis [atsidūsta]: Šiandien konsultavau mokytoją, kuris išgyvena skyrybas. Tai jau trečias atvejis šį mėnesį mūsų mokykloje. Kartais pagalvoju – kodėl taip dažnai išyra santuokos? Atrodo, kartais dėl visiškai menkų priežasčių...
Vupekas [pakeldamas akis nuo žurnalo]: Įdomu, kad užsiminei. Kaip tik skaitau naują tyrimą apie skyrybų genetiką. Pasirodo, čia ne vien tik aplinkybių ar asmeninių sprendimų klausimas.
Mopsis [susidomėjęs]: Genetiką? Negi yra "skyrybų genas"?
Vupekas [pedantiškai]: Ne visai taip paprastai. Naujas tyrimas, publikuotas 2024 metais, atskleidžia įdomius ryšius tarp genetinių predispozicijų psichikos sutrikimams ir skyrybų rizikos. Salvatore ir kolegos analizavo daugiau nei 2,8 milijono švedų, gimusių tarp 1950 ir 1980 metų. Jie nustatė, kad asmenys, patyrę skyrybas, turėjo reikšmingai aukštesnius šeiminius genetinės rizikos įverčius (FGRSs) dešimčiai pagrindinių psichiatrinių sutrikimų.
Mopsis [pasitikslindamas]: Palauk, tai čia ne skyrybų genas, o polinkio į psichikos sutrikimus genetika?
Vupekas [linktelėdamas]: Būtent. Tyrime buvo vertinami genetiniai polinkiai dešimčiai sutrikimų, įskaitant depresiją, nerimo sutrikimus, bipolinį sutrikimą, priklausomybes ir kitus. Asmenys, patyrę skyrybas, turėjo aukštesnius genetinės rizikos rodiklius nei populiacijos vidurkis visose kategorijose. Ir priešingai – stabiliai susituokę žmonės turėjo žemesnius genetinės rizikos rodiklius.
Kalis [pildamas arbatą į arbatinuką]: 1984 metais psichologas Gottmanas pradėjo stebėti poras laboratorijoje ir sugebėjo su 94% tikslumu nuspėti, kurios poros išsiskirs. Jis pastebėjo keturis "apokalipsės raitelius" – kritiką, gynybą, panieką ir užsidarymą.
Mopsis [susimąstęs]: O kaip Lietuvoje? Ar mes skiriamės dažniau nei kitos šalys?
Vupekas [kategoriškai]: Lietuva išties patenka tarp Europos šalių su aukštais skyrybų rodikliais. Pagal Eurostato duomenis, Lietuvoje skyrybų skaičius siekia apie 2,5 skyrybas 1000 gyventojų, kai ES vidurkis yra apie 1,9. Kasmet Lietuvoje išsiskiria apie 9-10 tūkstančių porų, tai sudaro beveik 50% santuokų skaičiaus.
- Lietuva patenka tarp Europos šalių su aukštais skyrybų rodikliais. Pagal 2023 m. Eurostato duomenis, Lietuvoje bendrasis skyrybų rodiklis buvo 2,5 skyrybos 1000 gyventojų, o tai yra antras pagal dydį rodiklis ES po Latvijos (2,8) .
- Kasmet Lietuvoje išsiskiria apie 9–10 tūkstančių porų. 2022 m. Lietuvoje buvo užregistruotos 7,4 tūkst. skyrybų, o 2021 m. – 7,8 tūkst. Oficialiosios statistikos portalas
- Skyrybos sudaro beveik 50% santuokų skaičiaus. 2022 m. 100 santuokų teko 46,2 skyrybos, o suminė ištuokų tikimybė rodo, kad iš 100 susituokusių porų tikėtina, kad 34 išsituoks, jei išliks pastarųjų metų tendencija .(Nuoroda)
- Santuokų skaičius mažėja: 2022 m. Lietuvoje buvo užregistruota 16 tūkst. santuokų, o tai yra 4,6% mažiau nei 2021 m. .
- Vaikai po skyrybų: 2022 m. daugiau nei pusė (54,9%) išsituokusių porų turėjo bendrų vaikų iki 18 metų amžiaus, o po skyrybų šeimose be vieno iš tėvų liko gyventi apie 6 tūkst. vaikų. (Nuoroda)
- Santuokos trukmė: 2022 m. vidutinė buvusios santuokos trukmė buvo 13 metų. Oficialiosios statistikos portalas
- Regioniniai skirtumai: Skyrybų rodikliai gali skirtis tarp miesto ir kaimo vietovių. Pavyzdžiui, 2022 m. miestuose bendrasis skyrybų rodiklis buvo 2,9, o kaime – 2,5 skyrybos 1000 gyventojų.
- Skyrybų priežastys: Tyrimai rodo, kad dažniausios skyrybų priežastys Lietuvoje yra nesutarimai dėl finansų, neištikimybė ir bendravimo problemos.
Mopsis [nustebęs]: Pusė santuokų baigiasi skyrybomis? Tai didžiuliai skaičiai!
Panka [įsiterpdama, žiūrėdama į telefoną]: Punktas 32.4: Arbatinės posėdžio tema "Skyrybų statistika"! Turim Gotlando, atsiprašau, Gotmano keturis raitelius, turim Švedijos tyrimus, bet ką daryti mums, realiems žmonėms? Mano draugė Laura ką tik išsiskyrė, sako, vyras nenorėjo "neštis darbo namo", bet paskui sužinojo, kad jis tiesiog nešėsi "darbą" į kitos moters namus! #SkyrybuDramos
Vupekas [grįždamas prie tyrimo]: Įdomu tai, kad tyrimas parodė ir lyčių skirtumus. Išsiskyrusios moterys turėjo reikšmingai aukštesnius genetinės rizikos rodiklius nei išsiskyrę vyrai. Mokslininkai spėja, kad elgesys ir tarpasmeniniai stresoriai, susiję su genetiniais polinkiais šiems sutrikimams, gali būti prasčiau toleruojami, kai juos demonstruoja žmonos, o ne vyrai.
Mopsis [praktiškai]: Bet kaip šią informaciją pritaikyti praktikoje? Ką pasakyti mokytojui, kuris dabar išgyvena skyrybas?
Vupekas: Svarbu suprasti, kad genetinis polinkis nereiškia lemties. Kelias nuo genetinio polinkio iki realaus gyvenimo pasekmių yra sudėtingas ir priklauso nuo daugybės veiksnių – aplinkos, streso, atsitiktinumų. Tyrime taip pat nustatyta, kad asmenys, sugebėję sukurti stabilią antrąją santuoką, turėjo žemesnius genetinės rizikos rodiklius nei tie, kurie to nesugebėjo.
Mopsis [susimąstęs]: Tai gal ne vien tik apie "blogus" genus, bet ir apie tai, kaip mes mokomės iš patirties ir auginame santykių įgūdžius?
Kalis [švelniai maišydamas arbatą]: Senovės kinų išmintis sako, kad arbata, kaip ir santykiai, reikalauja kantrybės. Per karštas vanduo sudegina arbatžoles, per šaltas – neatskleidžia skonio. Taip ir santuokoje reikia rasti teisingą temperatūrą.
Panka [į telefoną]: Fiksuoju Kalio metaforą TikTok'ui! #ArbataIrSantykiai #PsichoArbata
Vupekas: Dar vienas svarbus aspektas – asmenys, išsiskyrę su partneriu, turinčiu diagnozuotų psichologinių sutrikimų, taip pat turėjo aukštesnius genetinės rizikos rodiklius. Tai prieštarauja hipotezei, kad išsiskyręs su probleminiu partneriu žmogus turėtų būti psichologiškai sveikesnis.
Mopsis [mąstydamas praktiškai]: Iš savo patirties galiu pasakyti, kad porose dažnai matau "šokį" – kai vieno elgesys iššaukia kito reakciją, ir taip susiformuoja užburtas ratas. Jei žmogus turi polinkį į, tarkim, nerimą, partneris gali reaguoti atitraukdamas dėmesį, kas dar labiau padidina pirmojo nerimą. Taip elgesio modeliai sustiprėja ir ilgainiui gali privesti prie skyrybų.
Kalis [pilstydamas arbatą į puodelius]: Įdomu, kad 1966 metais psichologė Virginia Satir kalbėjo apie šeimos sistemas ir komunikacijos modelius. Ji teigė, kad kiekviena šeima turi savo "šokį" – pasikartojančius elgesio modelius, kurie perduodami iš kartos į kartą.
Panka [žvilgtelėjusi į laikrodį]: Kiek dar užtruks ši diskusija? Turiu pasiimti Augustą iš būrelio... Bet ir man įdomu, ką daryti paprastam žmogui su šia genetine informacija?
Vupekas [moksliškai]: Praktinis šio tyrimo pritaikymas būtų ankstyvoji prevencija. Žinant genetinius rizikos veiksnius, galima anksti identifikuoti asmenis, kuriems gali reikėti papildomos pagalbos vystant santykių įgūdžius ar valdant psichologinius simptomus, kurie gali paveikti santykių kokybę.
Mopsis [šypsodamasis]: O aš matau ir paprastesnį pritaikymą – mažiau kaltės ir savikritikos tiems, kurie išgyveno skyrybas. Jei žinome, kad tai susiję ir su genetiniais veiksniais, gal galime būti švelnesni sau ir kitiems?
Kalis [paduodamas visiems po puodelį]: Arbata parodo, kad kartumo ir saldumo balansas priklauso ne tik nuo arbatžolių, bet ir nuo to, kaip jos užpilamos. Taip ir gyvenime – tie patys genetiniai polinkiai gali vesti į skirtingus rezultatus, priklausomai nuo aplinkos ir mūsų pačių veiksmų.
Vupekas [linktelėdamas]: Tiesa. Tyrėjai pabrėžia, kad nors genetiniai veiksniai yra svarbūs, kelias nuo genetinių polinkių iki faktinių gyvenimo rezultatų yra kompleksiškas ir priklauso nuo negenetinių veiksnių, tokių kaip ankstyvos aplinkos sąlygos, stresas ir netgi atsitiktinumas.
Mopsis [gurkšnodamas arbatą]: Iš savo patirties galiu pasakyti, kad dirbant su porų santykiais, labai svarbus asmeninis sąmoningumas. Kai žmogus supranta savo polinkius ir reakcijas, jis gali rinktis, kaip elgtis, net jei turi tam tikrų genetinių predispozicijų.
Panka [surinkdama savo daiktus]: Gerai, protokoluoju išvadą: skyrybos – sudėtingas reiškinys, veikiamas tiek genetinių, tiek aplinkos veiksnių. Ar visi pritaria? Balsavimas!
Visi šypsosi ir kilsteli arbatos puodelius kaip pritarimo ženklą.
KALIO PASTABOS:
- Skyrybų statistika: Lietuva patenka tarp Europos šalių su aukštais skyrybų rodikliais. Pagal Eurostat duomenis, Lietuvoje skyrybų skaičius siekia apie 2,5-3 skyrybas 1000 gyventojų, kai ES vidurkis yra apie 1,9. Kasmet Lietuvoje išsiskiria apie 9-10 tūkstančių porų.
- Gottmano "keturi apokalipsės raiteliai": kritika, gynyba, panieka ir užsidarymas – elgesio modeliai, labiausiai prognozuojantys santuokos iširimą.
- Salvatore tyrimas (2024): Analizuoti daugiau nei 2,8 milijono švedų duomenys. Nustatyta, kad išsiskyrę asmenys turėjo reikšmingai aukštesnius genetinės rizikos rodiklius dešimčiai psichiatrinių sutrikimų (depresija, nerimo sutrikimai, OKS, bipolinis sutrikimas, šizofrenija, anoreksija, alkoholio vartojimo sutrikimas, narkotikų vartojimo sutrikimas, ADHD, autizmo spektro sutrikimas).
- Genetinis determinizmas vs. aplinkos veiksniai: Genai nesukuria bruožų ir elgesio įpročių, o tik polinkius jiems. Kelias nuo genetinių polinkių iki faktinių gyvenimo rezultatų yra kompleksiškas ir priklauso nuo negenetinių veiksnių.
- Praktiniai patarimai:
- Ankstyva prevencija ir santykių įgūdžių ugdymas
- Psichologinių simptomų valdymas
- Asmeninio sąmoningumo didinimas
- Mažiau savikritikos ir kaltės jausmo po skyrybų
- Profesionalios pagalbos ieškojimas
Šaltiniai:
- Salvatore et al. (2024). Family Genetic Risk for Psychiatric Disorders and Divorce in the Swedish Population. Published in JAMA Psychiatry.
- Gottman, J. M. (1994). What Predicts Divorce? The Relationship Between Marital Processes and Marital Outcomes.
- Satir, V. (1972). Peoplemaking. Science and Behavior Books.
- Eurostat (2024). Divorce statistics in the European Union.