PUPP diena: chaosas, himnai ir dingęs kavos aparatas

Gegužės 8-osios rytas Mokykloje Nr. 13 prasidėjo neįprastai anksti. Dar prieš 7 valandą koridoriuose jau zujo mokytojai su popierinėmis kortelėmis "VYKDYTOJAS", priklijuotomis prie krūtinių, o dešimtokų veiduose atsispindėjo mišrus nerimo ir nusivylimo derinys. Pasiekimų patikrinimo diena – lyg mažas apokalipsės preliudas, bent jau taip atrodė iš mokytojų veido išraiškų.

Mokyklos sekretorė Popierėlė turėjo tik vieną užduotį – užtikrinti, kad visi vykdytojai gautų savo korteles. Deja, ji sukeitė vokus, ir Bandymų Meistras gavo kortelę su užrašu "VYKDYTOJA" vietoj "VYKDYTOJAS".

"Na, lyčių lygybės amžiuje galiu būti ir vykdytoja," – filosofiškai svarstė jis, klijuodamas kortelę ant savo laboratorinio chalato, kurio kišenėse vis dar gulėjo nuo paskutinio eksperimento likę chemikalai.

Mokytojų kambaryje tuo tarpu vyko neoficialus krizės valdymo posėdis.

"Kodėl, po paraliais, PUPP'as turi vykti darbo dieną? Ar jie ministerijoje negalėjo sugalvoti jį daryti šeštadienį?" – Formulė Algebrienė pusbalsiu reiškė nepasitenkinimą, bandydama išspausti paskutinį lašą kavos iš aparato, kuris, regis, solidarizavosi su mokytojais ir nusprendė šiandien streikuoti.

Knygius Literatūrovas, elegantiškai pasidaręs arbatos, kiek teatrališkai atsiduso: "Svarbiausia, kad man dar reikia suspėti į dvi pamokas, paruošti vykdymo protokolus, ir dar mano 8b visiškai 'užmiršo', kad šiandien turi atiduoti rašinius. Dievaži, kas sugalvojo, kad literatūros mokytojai gali ir mokytojauti, ir PUPP prižiūrėti, ir dar likusio sveiko proto neprarasti?"

Prie durų pasirodė išsidraikiusiais plaukais ir kiek sutrikusi direktorė Gintarė Auklėtienė. Ji atrodė taip, lyg būtų ką tik išsikapsčiusi iš popierių lavinos.

"Kolegos, turime svečią! Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Griežtutė atėjo... hm... pasižiūrėti, kaip mums sekasi. Būkite malonūs ir... na..." – ji reikšmingai apsidairė, – "...elkitės natūraliai."

Mokytojai sustingo kaip muziejaus eksponatai, visi bandydami atrodyti "natūraliai" – kas nors galėjo pagalvoti, kad jie pozuoja oficialioms mokyklos nuotraukoms, tokios dirbtinės tapo jų šypsenos.

Į kambarį įžengė Griežtutė – tvarkingai susišukavusi, su kostiumėliu ir sąsiuviniu rankoje. Jos akys greitai nuskenavo patalpą, sustodamos ties kiekvienu mokytoju.

"Labas rytas, kolegos. Regis, šiandien ypatinga diena mokykloje?" – pasiteiravo ji, nusprendusi pradėti nuo nekalto klausimo.

Formulė pirmoji nutraukė nepatogią tylą: "Taip, šiandien PUPP'as. Ir dar pamokos. Ir dar ketvirtadienio tvarkaraštis, kuris ir taip visada chaotiškas. Ir dar..."

"Ir dar kavos aparatas sugedo!" – netikėtai įsiterpė Bandymų Meistras, bandydamas nusišypsoti, nors jo veidas labiau priminė kaukę iš siaubo filmo.

Griežtutė susiraukė: "Suprantu, kad tai įtempta diena, bet norėčiau pamatyti, kaip organizuojate procesą. Tai nacionalinio lygmens patikrinimas, ir būtina užtikrinti..."

Tuo metu iš koridoriaus pasigirdo keistas garsas. Kažkas dainavo. Tiksliau, tai buvo grupinis niūniavimas, kuris po truputį artėjo prie mokytojų kambario.

"Pup-pup-PUPP-idū, PUPP-idū, PUPP-idū..." – garsėjo daina, kurią, regis, atliko bent keturi balsai.

Direktorė išbalo: "Tai... tikriausiai musų muzikos būrelis repetuoja..."

Tačiau netrukus durys atsidarė, ir jose pasirodė grupelė mokytojų, grįžtančių iš vykdymo, vis dar su kortelėmis ant krūtinių, bet jau gerokai atsipalaidavusių. Priešakyje žygiavo Amžina Optimistė, sukūrusi improvizuotą PUPP himną vieno žodžio pagrindu.

"PUP-pup-PUPP-UP, jau ateina PUPP, Nervų nebėra, o kada pertrauka? PUP-pup-PUPP, kokia graži diena, Kai reikia ir mokyt, ir vykdyt, ir gyvent!"

Pamačiusi Griežtutę, grupelė staigiai nutilo, o Amžina Optimistė taip staigiai pakeitė savo veido išraišką iš linksmybių į oficialų rimtumą, kad tai turėjo atrodyti komiškai, jei ne situacijos rimtumas.

"Gerbiama Griežtute, mes tiesiog... palaikome mokinių dvasią. Tyrimai rodo, kad muzika mažina stresą ir gerina kognityvinius procesus," – bandė gelbėti situaciją.

Griežtutė pakėlė antakį: "Įdomu. Ar galite pasidalinti šiais tyrimais? Ir dar įdomiau – ar turite atskirą protokolą muzikiniams intarpams PUPP metu?"

Mokytojų kambaryje įsivyravo mirtina tyla. Net kavos aparatas, kuris prieš tai burzgė ir cypė nesustodamas, nutilo, tarsi suprasdamas momento rimtumą.

"Aš asmeniškai garantuoju, kad visos procedūros bus atliktos pagal reglamentą," – pagaliau prabilo direktorė Gintarė, diplomatiškai paimdama Griežtutę už alkūnės. "Leiskite jums parodyti, kaip puikiai esame pasiruošę šiai dienai. Tik ką gavome naujus serverius elektroninėms užduotims..."

Ji išvedė viešnią iš mokytojų kambario, o likusieji kolegos pagaliau leidosi atsikvėpti.

"Na, tai kas sukūrė tą 'PUP-pup-PUPP'?" – sušnibždėjo Knygius Amžinai Optimistei.

"Tai buvo kolektyvinis kūrinys, gimęs iš nevilties ir trijų puodelių kavos," – pasididžiuodama atsakė ji.

"Nieko tokio," – numojo ranka Bandymų Meistras, nuplėšdamas nuo krūtinės kortelę. "Svarbiausia, kad ji neužėjo į 213 kabinetą, kur mano laborantė Smarkutė kūrena elektronikos prietaisų laužą, bandant priversti PUPP sistemą veikti."

"Aš tik vieno nesuprantu," – susimąstė Formulė. "Jei jau esame priversti dirbti dvigubu režimu – ir mokyti, ir vykdyti egzaminus – tai kodėl negalime gauti dvigubo atlyginimo?"

Mokytojų kambaryje pasigirdo kolektyvinis juokas, kuris greitai virto santūriais atodūsiais. Iki PUPP pabaigos liko dar dvi valandos, o po to – dar keturios pamokos.

Tuo tarpu koridoriuje, pro valytojų kambarį, Šluostelė ir Budintis Snaudalis slapta stebėjo visą situaciją.

"Ar matei, kaip jie tapo 'natūralūs'?" – sukikeno Šluostelė. "Lyg kas būtų įjungęs robotų režimą."

"Hmm," – numykė Snaudalis, – "bet ar pastebėjai, kad niekas nepakeitė kortelių vyrams?"

"O, taip," – linktelėjo Šluostelė. "Bet tai niekis. Aš žinau, kur Popierėlė paslėpė kavos aparato filtrus. Tiek metų valant šią mokyklą, aš žinau *viską*."