Mamos jaučia, kai žydi alyvos, bet ne širdis

Gegužės pradžios šiluma pagaliau įsismelkė į žemę, o pro Reginos buto langą virtuvėje matėsi besiskleidžiančios alyvos. Ji maišė kavą ir stebėjo, kaip garai kyla ir susilieja su oru. Pietų pertrauka darbą dirbančioms mamoms – šventas laikas, ypač kai gali jį praleisti su drauge. Šiandien ji sulaukė netikėtos viešnios.

Saulė, jogos mokytoja iš renovuoto namo, sėdėjo prie Reginos virtuvės stalo, laikydama tarp delnų arbatos puodelį. Jos paprastai spindintys skruostai šiandien atrodė išblyškę, o akys – pavargusios.

Regina kilstelėjo puodelį: "Už visas mūsų pergales. Kad ir kokios mažos jos būtų."

Saulė šyptelėjo, bet šypsena nepasiekė akių: "Pergalė šiandien buvo išvis atsikelti iš lovos."

"Tave irgi? Maniau, kad tik man taip..." Regina prisėdo priešais. "Žinai, gavau tiek gražių atvirukų Motinos dienai, Greta netgi pati iškepė pyragą... O vis tiek jaučiuosi lyg... tuščia."

Saulė pasitrynė akis, tarsi bandydama nusibraukti nuovargį.

"Aš taip džiaugiuosi, kad ne tik man taip. Negaliu to pasakyti nei vaikams, nei grupėje. Visi įsivaizduoja, kad jogos mokytoja turi būti tokia harmoninga, visa subalansuota... O aš rytoj rytą stovėsiu prieš grupes ir vėl kartosiu apie vidinę ramybę, kurios pati neturiu."

Regina atsiduso: "O aš skaičiuoju buhalterines eilutes ir galvoju, ar sugebėsiu išmokėti už Augusto korepetitorius šį mėnesį. Ir paskui skubu čia, ruošiu pietus, tvarkau namus..."

"Ir dar tie socialiniai tinklai," pridūrė Saulė. "Peržiūrėjau Indrės ir Faustos paskyras vakar. Visos tos tobulos šeimos nuotraukos..."

Regina susijuokė, bet juokas skambėjo šiek tiek karčiai.

"Faustos 'tobulą' gyvenimą mačiau vakar parduotuvėje, kai ji skaičiavo centus prie kasos. O Indrė... girdėjai, kad Jonas vėl negrįžo nakvoti?"

"Ne..." Saulė palinko arčiau. "Kas nutiko?"

"Nežinau detalių, bet mačiau jį išeinantį iš Dianos buto vakar vėlai vakare. Nemanau, kad jie aptarinėjo dvynių psichologinius poreikius." Regina gurkštelėjo kavos. "Bet kam čia rūpi kitų problemos... Gal man tiesiog vitamino D trūksta?"

Saulė papurtė galvą: "Aš vartoju visus įmanomus vitaminus. Ir vis tiek... Žinai, vakar Jonas neleido man išjungti žiburio prieš miegą. Sakė, kad bijo tamsos. Ir aš gulėjau, žiūrėjau į lubas ir galvojau – o kas nuramins mane? Kas pasakys, kad viskas bus gerai?"

"Mes pačios..." Regina ištiesė ranką ir suspaudė draugės delną. "Mes viena kitai."

Saulė linktelėjo, jos akyse sublizgo ašaros.

"Žinai, mano jogos studijoje yra toks posakis: 'Kai negali pakeisti vėjo krypties, išmok pakreipti bures.' Bet kartais... kartais tiesiog norisi, kad vėjas liautųsi."

"O kas, jei mes tiesiog... pabūtume pavargusios? Be kaltės, be savęs plakimo?" paklausė Regina. "Ką, jei tiesiog pripažintume, kad kartais būti mama yra tiesiog per sunku?"

Saulė giliai įkvėpė, tarsi tie žodžiai būtų atvėrę kažką giliai joje.

"Gal tada ir pavasaris pagaliau prasidėtų viduje, ne tik už lango..."

Jos sėdėjo tyloje, stebėdamos, kaip saulės spindulys keliauja per virtuvės grindis. Kartais didžiausia dovana yra tiesiog būti suprasta – net jei tai trunka tik pietų pertraukos trukmę.