Mamos ar raganos - kas svarbiau?

Evaldas Mopsis sėdėjo ant trinkelėmis iškloto takelio savo sodo kampe ir bandė nuskinti žemai palinkusią tulpę. Balandžio pabaigos saulė jau visai maloniai šildė, ir reikėjo pasirūpinti gėlėmis, kad laiku pražystų Motinos dienai. Užsisvajojęs nei iš šio, nei iš to išgirdo per kiemą atsklidusį riksmą, po kurio pasigirdo žingsniavimas link jo namo.

"Mopsi! Ei, Mopsi!" – šaukė Fausta, laikydama rankoje telefoną ir vis dar transliuodama savo kasdienį "live". – "Turim rimtų reikalų aptarti!"

Netrukus Evaldo kiemelis prisipildė kaimynų. Ant senos obelies kamieno atsirėmė statybininkas Raimundas, o Saulė, jogos mokytoja, atsisėdo žolėje, turkiškai sukryžiavusi kojas.

"Kas atsitiko?" – pasidomėjo Evaldas, nusipurtydamas žemę nuo rankų.

"Dėl švenčių kalendoriaus nesutariam," – iškart prabilo Raimundas, – "ir reikia tavo, kaip bendruomenės filosofo, nuomonės."

"O kas konkretaus kelia abejonių?" – Evaldas bandė suprasti situaciją.

Fausta, pagaliau padėjusi telefoną į šoną, pradėjo aiškinti: "Žiūrėk, taip išeina, kad balandžio 30-ąją yra Valpurgijos naktis – jaunystėje mes ją minėdavom, tokia mistinė, jėga šventė. O vos po kelių dienų – Motinos diena. Ar abu renginius darysim? Ar pakaks jėgų?"

"Ką tu nesąmones kalbi apie raganas?" – įsiterpė Rūta, Evaldo žmona, išėjusi iš namo su arbatos puodeliais. – "Motinos diena – štai kas svarbu."

"O kodėl ne abu renginiai?" – ramiai paklausė Evaldas.

"Nes jėgų tiek nėra, Mopsi," – atsiduso Diana, psichologė iš sovietinio daugiabučio. – "Jei darysim dvi šventes, abi bus menkutės. Reikia prioritetizuoti."

"RAGANOS PRIEŠ MAMAS – DRAMA KVARTALIUKE!" – garsiai paskelbė Fausta, vėl pakėlusi telefoną ir įjungusi transliaciją. – "O ką manote jūs, mano sekėjai? Rašykite komentaruose!"

Diskusija įsibėgėja

"Palaukit, palaukit," – bandė situaciją kontroliuoti Evaldas. – "Nereikia čia dramatizuoti. Išsiaiškinkime, kas ko nori."

Raimundas mostelėjo ranka: "Aš už Motinos dieną. Tradicinis renginys, viskas aišku – gėlės, padėkos, gal koks bendras tortas. O ką veikti per tą... kaip ją... Valpurgiją?"

"Valpurgijos naktį," – pataisė Saulė. – "Tai senovinė šventė, kai švenčiamas pavasario atėjimas, gamtos atbudimas. Daugybė kultūrų turi panašias tradicijas – šokiai aplink laužą, vainikų pynimas, naktiniai ritualai."

"Ritualai?" – susiraukė Bronė, neurologė. – "Na jau ne, aš į jokius ritualus neisiu."

"Ne tokia jau tai ir senovinė tradicija," – įsiterpė Albertas, buvęs kunigas. – "Lietuvoje ji niekada nebuvo labai populiari. Tai daugiau germanų, skandinavų tradicija."

"Tai kas iš to?" – gynėsi Fausta. – "Ir Valentino diena ne mūsų, bet visi švenčia!"

Domas, Evaldo penkiolikmetis sūnus, sėdėjęs ant suoliuko ir žaidęs telefonu, staiga pakėlė galvą: "O gal tiesiog darykime Halloween tipo vakarėlį? Su kostiumais, muzika. Būtų bent normalus renginys kvartaliuke, o ne vien tos nuobodžios arbatėlės."

"Dėmesio, jaunoji karta prabilo!" – vėl į telefoną sušuko Fausta. – "Sekėjai, ar pritariate #ValpurgijosVakarėliui?"

"O kuo blogos mūsų arbatėlės?" – paklausė Saulė, truputį įsižeidusi.

"Žinot ką," – netikėtai prabilo Hana, ukrainietė, – "pas mus namuose visada švenčiamos visos šventės. Kuo daugiau progų susirinkti kartu, tuo geriau. Gyvenimas per trumpas atsisakyti švenčių."

Raimundas papurtė galvą: "Lengva tau šnekėt, Hana. O kas organizuos? Kas suneš stalus, kėdes? Visada tiems patiems tenka."

Karolina, jaunas modelis iš mansardos, įsijungė į diskusiją: "O gal galim sujungti abi šventes? Pavadinkime 'Raganų ir Mamų Vakaras' – pagerbsime stiprias moteris visais laikais!"

"Puiki idėja!" – nusijuokė Evaldas. – "Tik įdomu, kaip į tai reaguotų mūsų mamos, jei jas pavadintume raganomis."

(Visas kiemas pratrūko juoktis)

"Na, mano anyta tikrai būtų patenkinta," – subambėjo Rūta po nosimi, bet pakankamai garsiai, kad visi išgirstų.

Kompromiso paieškos

"Turiu idėją," – staiga prabilo Lina, dėstytoja. – "Balandžio 30-ąją galėtume surengti nedidelį 'Pavasario sutikimo' vakarą. Be jokių raganų, tiesiog bendruomeniškas vakaras gamtoje. O Motinos dieną švęsime taip, kaip visada – su visa pagarba ir tradicijomis."

"Hmm," – susimąstė Raimundas. – "O ką, visai logiška. Ir jėgų mažiau reikės, jei pirmoji šventė bus paprastesnė."

"Ir man patinka," – pritarė Karolina. – "Galėčiau padėti su dekoracijomis. Turiu idėjų, kaip viską pagyvinti."

Fausta vėl pakėlė telefoną: "BREAKING NEWS! Kvartaliukas priėmė kompromisą! Sekėjai, ar pritariate #PavasarioVakarėliui ir #MotinosDiena atskirai?"

Diana atsiduso: "Fausta, gal gali nors minutę apsieiti be transliacijos? Bandome čia rimtai diskutuoti."

"Rimtai diskutuoti? Rimtai?" – Fausta vos nepaspringsta juoku. – "Mes čia pusvalandį ginčijamės, ar švęsti raganų dieną! Ar tai rimta?"

"O ko tu nori?" – įsiterpė Rūta. – "Kad visą laiką diskutuotume apie globalinį atšilimą ir Ukrainos karą? Žmonėms reikia ir lengvų temų."

"Būtent!" – pritarė Saulė. – "Šventės yra svarbi bendruomenės dalis. Jos mus jungia."

"Gerai, tai su pavasario vakaru sutarta," – apibendrino Evaldas. – "O kas apsiima organizuoti?"

Staiga visi nutilo ir pradėjo žvalgytis į šalis.

"Taip ir žinojau," – subambėjo Raimundas.

"Aš galiu koordinuoti," – netikėtai pasisiūlė Domas. – "Bet su viena sąlyga – leiskite mums, jaunimui, pasirūpinti muzika."

"O Dieve," – sudejavo Rūta, – "tik ne tavo repą visą vakarą..."

"Hei, mano repas visai nieko!" – gynėsi Domas.

"Aš pritariu Domui," – pareiškė Karolina. – "Laikas leisti jaunimui prisidėti prie bendruomenės renginių."

"Jei Domas organizuoja, aš taip pat prisidedu," – netikėtai pasisiūlė Stankaičių-Vilkų Ignas, paprastai tylus vaikas.

"O aš galiu suorganizuoti maistą," – pasisiūlė Jin-a, korėjietė šefė. – "Padarysiu savo garsiuosius bulgogi."

"Gerai, turime koordinatorių, maistą ir muziką," – šypsodamasis apibendrino Evaldas. – "Manau, galime švęsti abiejų švenčių pergalę prieš skepticizmą!"

"Ir būtinai nufilmuosiu viską savo kanalui!" – entuziastingai užbaigė Fausta.

Planuojant detales

"Tai kada tiksliai renkamės?" – paklausė Diana, jau išsitraukusi telefoną kalendoriui pasižymėti.

"Balandžio 30-oji yra antradienis," – informavo Lina. – "Gal geriau savaitgalį prieš tai?"

"Ne, ne, ne," – papurtė galvą Saulė. – "Esmė yra švęsti būtent tą dieną. Kitaip prarandama visa energetinė vertė."

(Raimundas tyliai nusijuokė ir sumurmėjo kažką apie "hipius")

"Galėtume pradėti apie 19 val.," – pasiūlė Domas. – "Dar šviesu, bet jau vakaras. Pabūsim iki sutemų, o kas nori – gali likti ilgiau."

"Man tinka," – linktelėjo Hana. – "Tik norėčiau, kad visi pasižymėtų kalendoriuose ir neorganizuotų kitų reikalų tą vakarą."

"Evaldai, o gal atvestum savo arbatinės kolegą, tą... Kalį, rodos?" – netikėtai pasiūlė Karolina. – "Jis daro tą nuostabią arbatą..."

"Oho, kažkas čia domisi Kaliu," – sušnibždėjo Fausta Dianai, bet pakankamai garsiai, kad visi išgirstų.

Karolina paraudo: "Nesąmonės! Tiesiog jo arbata ypatinga."

"Manau, galėčiau jį pakviesti," – šyptelėjo Evaldas. – "Tik supraskite – po jo arbatos žmonės pradeda arba šokti, arba filosofuoti, arba prisiminti keistus sapnus."

"Tobula Valpurgijos nakčiai!" – sušuko Fausta.

"Pavasario sutikimo vakarui," – pataisė ją Rūta.

"Kaip bepavadinsim, svarbu, kad būtų smagu," – nusijuokė Evaldas. – "O dabar, jei neketinat man padėti sodinti tulpių Motinos dienai, siūlau išsiskirstyti ir tęsti planus elektroniniu būdu."

"Sukursiu 'Pavasario vakarėlio' grupę WhatsApp," – pasisiūlė Domas.

"O aš jau sukūriau Instagram puslapį!" – pranešė Fausta, rodydama savo telefoną.

Evaldas tik papurtė galvą ir šyptelėjo. Kvartaliukas niekada nenustoja stebinti.