Maisto įtaka vaikų nerimui: psicho-degustacija

[VIETA: Psichodramos Arbatinė] [LAIKAS: Šeštadienis, 2025 m. gegužės 3 d.] [DALYVIAI: Mopsis, Vupekas, Kalis, Panka]

Arbatinėje žemos gegužės saulės spinduliai krinta pro langą, apšviesdami medinį stalą, ant kurio išdėstyti įvairūs maisto produktai: riešutai, uogos, žalumynai, laukinė lašiša, pilno grūdo duona. Mopsis su užrašų knygute ruošiasi pirmadienio išvykai į Šeduvą, kur ves pamokas mokiniams. Vupekas sklaidė naujausią mokslinį žurnalą, o Kalis ruošė specialią arbatą.

Mopsis [užsidėdamas akinius]: Bičiuliai, man reikia jūsų pagalbos. Šeduvoje rengiuosi kalbėti su mokiniais ir jų tėvais apie nerimą, bet neseniai perskaičiau keletą straipsnių, kad maistas gali turėti įtakos vaikų nerimui. Ar kas nors galėtų tai paaiškinti? Kaip pasakyti paprastai ir suprantamai tėvams, ką jų vaikai turėtų valgyti, kad būtų ramesni?

Vupekas [padėdamas žurnalą]: Įdomus klausimas. Kalbant apie maisto įtaką vaikų nerimui, turime keletą svarių mokslinių įrodymų. Tyrimai rodo, kad egzistuoja ryšys tarp mitybos kokybės ir vaikų psichinės sveikatos būklės.

Mopsis [susidomėjęs]: Kokius konkrečius maisto produktus ar maistines medžiagas turėtume išskirti?

Vupekas [didaktiškai]: Moksliniai duomenys iš kelių tyrimų rodo, kad magnio trūkumas siejamas su padidėjusia nerimo rizika. Jis veikia kaip tam tikras smegenų neuronų „vartininkas", kontroliuojantis streso hormonų gamybą. Magnio galima rasti tamsiuose lapiniuose žalumynuose, riešutuose, ankštiniuose augaluose ir sėklose.

Kalis [prieidamas su arbatos puodeliu]: 1957 metais Japonijoje atlikti tyrimai jau rodė, kad arbatžolėse esantis L-teaninas mažina streso hormonų išsiskyrimą. Senoviniai gydytojai tai žinojo tūkstančius metų.

Mopsis [užsirašydamas]: Magnis, žalumynai, riešutai... Kas dar?

Vupekas: Omega-3 riebalų rūgštys turi didelę reikšmę. Tyrimai patvirtina, kad omega-3 gali pagerinti nerimo simptomus. Jų šaltiniai yra lašiša, krevetės, upėtakis, jūros dumbliai, kanapių sėklos, linų sėklos ir graikiniai riešutai.

Kalis [maišydamas arbatą]: Rytų išmintis sako, kad balansas tarp kūno ir proto prasideda nuo harmoningo maisto.

Mopsis: O kokių maisto produktų reikėtų vengti?

Vupekas [pasitaisydamas akinius]: Moksliniai tyrimai rodo, kad sumažinus cukraus vartojimą, gali pagerėti ne tik nerimo ir depresijos simptomai vaikams, bet ir padidėti jų koncentracijos lygis. Reikėtų vengti paprastųjų cukrų, esančių saldumynuose, gaiviuosiuose gėrimuose, perdirbtuose maisto produktuose ir baltoje duonoje.

Panka [įsiterpdama su telefonu rankoje]: Punktas 127.3: Arbatinės lankytojai VIENINGAI sutaria, kad perdirbtas maistas, turintis daug konservantų, dažiklių ir priedų, gali sukelti hiperaktyvumą ir nerimą vaikams. #MaistoMitai arba #MaistoTiesos?

Vupekas [kantriai]: Tai ne mitai, Panka. Amerikos pediatrų akademijos tyrimai rodo, kad vaikai ir paaugliai, vartojantys daug perdirbto maisto, turi aukštesnius nerimo rodiklius nei tie, kurie to nedaro.

Mopsis [susimąstęs]: Įdomu, kaip tai praktiškai pritaikyti mokyklose? Turiu mokinių, kurie per pertraukas valgo tik traškučius ir geria gazuotus gėrimus...

Kalis [paduodamas Mopsiui arbatos puodelį]: Kelias prasideda nuo vieno mažo žingsnio. Galbūt vietoj visiško uždraudimo, pasiūlyk pakeisti po vieną produktą kasdien.

Vupekas: Be to, atkreipčiau dėmesį į dar vieną svarbų aspektą - mikrobiomą, arba žarnyno bakterijų ekosistemą. Naujausi tyrimai sieja žarnyno sveikatą su psichine būkle. Vaikų, kurių žarnyno mikrobioma įvairesnė, nerimo lygis yra žemesnis.

Mopsis [siurbtelėdamas arbatos]: Kaip galėtume pagerinti vaikų žarnyno mikrobiomą?

Vupekas: Probiotikai ir prebiotikai, randami fermentuotuose maisto produktuose kaip jogurtas, kefyras, rauginti kopūstai, taip pat skaidulų turintys vaisiai ir daržovės, padeda palaikyti sveiką žarnyno bakterijų pusiausvyrą.

Panka [fotografuodama maisto produktus ant stalo]: Punktas 127.4: Užfiksuota, kad "nerimo mažinimo" produktai yra: žalumynai (magniui), lašiša (omega-3), jogurtas (probiotikams), riešutai (magnio ir sveikųjų riebalų šaltinis). Ar galime atidaryti Arbatinėje "Antinerimo užkandžių" skyrelį?

Mopsis [juokdamasis]: Panka, tai puiki idėja! Bet grįžtant prie klausimo - kaip galėčiau paaiškinti tėvams, kaip atpažinti, kad jų vaikas galbūt turi nerimo sutrikimą, o ne tiesiog yra nervingas dėl kontrolinio darbo?

Vupekas [rimtai]: Svarbu atskirti normalų vystymosi nerimą nuo nerimo sutrikimo. Amerikos psichiatrų asociacijos diagnostiniai kriterijai nurodo, kad nerimo sutrikimai pasireiškia perteklinėmis baimėmis ir nerimu bei susijusiais elgesio sutrikimais.

Mopsis: Kokie pagrindiniai požymiai, į kuriuos tėvai turėtų atkreipti dėmesį?

Vupekas: Pagrindiniai požymiai būtų tokie: 1) nerimas ir baimė yra pernelyg intensyvūs ir netinkami pagal amžių, 2) tęsiasi mažiausiai 6 mėnesius, 3) sukelia reikšmingą distresą ar funkcijų sutrikimą, pavyzdžiui, nesugebėjimą dalyvauti mokyklos veikloje ar palaikyti santykius su bendraamžiais.

Kalis [tyliai]: Senovės kinų gydytojai sakydavo, kad kūnas ir protas - neatskiriami. Tik darnoje jie gali augti ir klestėti.

Vupekas: Pagal šiuolaikinę diagnostiką, vaikams pasitaiko keletas pagrindinių nerimo sutrikimų tipų: generalizuotas nerimo sutrikimas, socialinio nerimo sutrikimas, atskyrimo nerimo sutrikimas, specifinės fobijos ir panikos sutrikimas.

Mopsis [užsirašinėdamas]: Kaip šie sutrikimai pasireiškia vaikams?

Vupekas: Vaikų nerimas dažnai pasireiškia fiziniais simptomais: galvos skausmais, pilvo skausmais, miego sutrikimais. Elgesio požiūriu jie gali tapti irzlūs, vengti tam tikrų situacijų, tapti pernelyg priklausomi nuo tėvų, turėti koncentracijos problemų.

Panka [sudėdama telefoną]: Punktas 127.5: Vaikai NEMOKA pasakyti "jaučiu nerimą", jie sako "man skauda pilvą", "nenoriu į mokyklą", "negaliu užmigti". #VaikųNerimoŽodynas

Mopsis [linktelėdamas]: Labai svarbus pastebėjimas, Panka.

Vupekas: Beje, kartais vaikų nerimo sutrikimai gali būti supainioti su kitomis būklėmis, pavyzdžiui, dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sutrikimu (ADHD). Vaikai su nerimo sutrikimais gali atrodyti nenustygstantys, išsiblaškę, hiperaktyvūs - ypač nerimo keliančiose situacijose.

Mopsis: Kaip galėtume atskirti?

Vupekas: Skirtumas tas, kad vaikai su ADHD paprastai yra išsiblaškę ir hiperaktyvūs daugumoje situacijų, o vaikai su nerimo sutrikimais - tik tam tikrose situacijose, kurios kelia nerimą.

Kalis [paduodamas visiems po arbatos puodelį]: Šios arbatos sudėtyje yra ramunėlių, melisų ir valerijonų - augalų, kurie šimtmečiais naudoti nerimo malšinimui.

Mopsis [gurkšnodamas arbatą]: Ačiū už puikią informaciją. Dar norėčiau paklausti, kaip turėtų vykti gydymas, jei vaikui diagnozuojamas nerimo sutrikimas?

Vupekas: Tyrimai rodo, kad kognityvinio elgesio terapija (KET) yra veiksminga gydant vaikų nerimo sutrikimus. Tai pirmojo pasirinkimo gydymas, ypač esant lengviems ir vidutinio sunkumo simptomams. KET moko vaikus atpažinti ir keisti neadaptyvias mintis bei elgesio modelius.

Kalis: Senovėje sakydavo: gydyti reikia pradėti nuo mažiausiai invazinių metodų.

Vupekas: Tai tiesa, Kali. Rimtesniais atvejais, be psichoterapijos, gali būti skiriami selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI). Tyrimai rodo, kad KET ir medikamentinio gydymo derinys gali būti efektyvesnis nei bet kuris iš šių metodų atskirai.

Mopsis [užsirašinėdamas]: Įdomu, ar maisto pokyčiai galėtų padėti mažinti medikamentų dozę?

Vupekas: Moksliniai tyrimai yra nepakankami, kad galėtume teigti, jog mityba gali pakeisti medikamentus, tačiau yra duomenų, kad subalansuota mityba gali pagerinti bendrą gydymo efektyvumą.

Panka [vėl pagriebdama telefoną]: Punktas 127.6: Patvirtinta, kad Mopsiui reikia parengti TRIS praktines rekomendacijas tėvams, ką jie galėtų pradėti daryti KUO GREIČIAU!

Mopsis [linktelėdamas]: Ačiū, Panka. Taigi, mano trys praktinės rekomendacijos tėvams būtų:

1. Pradėkite nuo vieno maisto įpročio keitimo, pavyzdžiui, pridėkite daugiau omega-3 šaltinių (lašišos, graikinių riešutų) arba sumažinkite cukraus kiekį.
2. Įtraukite vaikus į maisto ruošimą - leiskite jiems padėti gaminti ir eksperimentuoti su sveikesniais produktais.
3. Stebėkite, kaip keičiasi vaiko savijauta ir elgesys keičiant mitybą, užsirašykite pastebėjimus - tai padės identifikuoti, kurie maisto produktai gali turėti didžiausią poveikį.

Kalis [pakeldamas arbatos puodelį]: Arbata žino, kad kelias prasideda nuo pirmo gurkšnio.

Visi pakelia puodelius ir gurkšteli arbatos, ant stalo gulintys maisto produktai atrodo kaip praktiškas šio pokalbio pavyzdys - spalvinga, įvairi ir subalansuota nerimo mažinimo dieta.

KALIO PASTABOS:

• Nervų sistemos sveikata ir maistas buvo susieti dar Hipokrato mokyme, kuris teigė "Tebūnie maistas tavo vaistas, o vaistas - tavo maistas" (apie 400 m. pr. Kr.).
• Įvairių kultūrų tradicinėje medicinoje naudojami nerimo malšinimo metodai dažnai apėmė ir mitybos rekomendacijas: Ajurvedoje rekomenduojama vengti "rajasinio" maisto (stimuliuojančio, aštraus), Kinų tradicinėje medicinoje akcentuojamas Yin-Yang balansas.
• Šiuolaikiniai moksliniai tyrimai patvirtina ryšį tarp maisto ir nuotaikos, ypač per žarnyno ir smegenų ašį, pagrindžiant senajai išminčiai.
• Maistinės medžiagos, turinčios įtakos nerimo mažinimui:
• Magnis - reguliuoja neurotransmiterių veiklą ir streso hormonų gamybą
• Omega-3 riebalų rūgštys - mažina uždegimą ir gerina neuronų komunikaciją
• B grupės vitaminai - dalyvauja serotonino ir kitų neurotransmiterių gamyboje
• Cinkas - dalyvauja GABA (raminančio neurotransmiterio) veikloje
• Probiotikai - gerina mikrobiomos būklę, kuri siejama su serotonino gamyba
• Nerimo sutrikimų diagnostikos kriterijai pagal DSM-5 (Amerikos psichiatrų asociacijos diagnostinis vadovas) vaikams yra panašūs į suaugusiųjų, tačiau turi tam tikrų ypatumų: vaikams nebūtina suvokti savo baimių kaip perteklinių, nerimo simptomai gali pasireikšti kaip irzlumas, verkšlenimas ar pykčio protrūkiai.
• Šaltiniai:
• American Psychiatric Association. (2013). Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders (5th ed.)
• Blass, E. M., & Watt, L. B. (1999). Suckling as a comfort behavior. Developmental Psychobiology.
• The National Institute of Mental Health (NIMH), 2023. Anxiety Disorders.
• Kerns, C. M., Comer, J. S., Pincus, D. B., & Hofmann, S. G. (2013). Evaluation of performance-only social anxiety disorder in children.
• Brains and Behavior Research Foundation (2023). The Gut-Brain Connection.