Leon Festinger gimė 1919 m. gegužės 8 d. Bruklyne, Niujorke, Rusijos žydų imigrantų šeimoje. Jis tapo vienu įtakingiausių XX amžiaus socialinių psichologų, kurio kognityvinio disonanso teorija fundamentaliai pakeitė mūsų supratimą apie žmogaus mąstymą ir elgesį. Jo darbai atskleidė, kaip žmonės sprendžia prieštaravimus tarp savo įsitikinimų, elgesio ir naujos informacijos.
Gyvenimas ir akademinė karjera
Festinger bakalauro laipsnį įgijo City College of New York, o doktorantūrą baigė Ajovos universitete, kur jo mentoriumi buvo garsus socialinis psichologas Kurt Lewin. Lewino kuriama "lauko teorija" ir grupių dinamikos tyrimai turėjo didelės įtakos ankstyvajam Festingerio mąstymui.
Po trumpų akademinių sustojimų Masačusetso technologijos institute (MIT) ir Minesotos universitete, 1955 m. Festinger persikėlė į Stanfordo universitetą. Būtent Stanforde jis sukūrė ir išplėtojo savo revoliucinę kognityvinio disonanso teoriją, kuri buvo pristatyta jo klasikiniame veikale "A Theory of Cognitive Dissonance" (1957).
Kognityvinis disonansas
Festingeris teigė, kad prieštaringos nuostatos, įsitikinimai ar elgesys sukelia psichologinį diskomfortą (disonansą), kurį žmonės stengiasi sumažinti. Šis diskomforto mažinimas gali vykti keliais būdais:
- Keičiant vieną iš prieštaraujančių elementų
- Pridedant naujų "derančių" elementų
- Mažinant prieštaraujančių elementų svarbą
- Racionalizuojant situaciją
Vienas žymiausių jo tyrimų, aprašytas knygoje "When Prophecy Fails" (1956), buvo apie tai, kaip Festingeris su kolegomis infiltravosi į apokaliptinį UFO kultą, kuris pranašavo artėjantį pasaulio tvaną. Kai pranašystė neišsipildė, vietoj to, kad atsisakytų savo įsitikinimų, kulto nariai dar labiau sustiprino savo tikėjimą ir suaktyvino naujų narių verbavimą. Šis paradoksalus reiškinys paaiškino, kodėl žmonės dažnai laikosi savo įsitikinimų net akivaizdžių įrodymų akivaizdoje – nauji nariai suteikė papildomų "derančių" kognicijų, sumažinusių disonansą.
Socialinio palyginimo teorija
Be kognityvinio disonanso, Festinger sukūrė ir socialinio palyginimo teoriją (1954), kuri teigia, kad žmonės vertina savo įsitikinimus ir gebėjimus lygindami save su kitais. Ši teorija tapo ypač aktuali šiuolaikiniame socialinių tinklų amžiuje, kur nuolatinis savęs lyginimas su kitais (vadinamas "Instagramo pavydu") turi reikšmingų psichologinių pasekmių.
Įdomūs teiginiai
- "Jei faktai kerta per įsitikinimus, kas laimi – empirika ar mūsų ego apsauginės sienos?" – šis retorinis klausimas atskleidžia Festingerio susidomėjimą tuo, kaip žmonės sprendžia prieštaravimus tarp įsitikinimų ir realybės.
- "Kognityvinis disonansas yra psichologinės savigynos mechanizmų motina."
- "Mes ne tik nenorime būti neteisūs, bet ir aktyviai vengiame informacijos, kuri galėtų parodyti, kad klydome."
Palikimas
Leon Festinger mirė 1989 m. vasario 11 d., palikdamas neišdildomą pėdsaką socialinės psichologijos istorijoje. Jo darbai apie kognityvinio disonanso ir socialinio palyginimo procesus atskleidė, kad racionalus žmogus yra daugiau mitas nei realybė – mūsų mąstymą giliai veikia psichologiniai procesai, kurių dažnai nesuvokiame.
Festingerio teorijos atvėrė socialinei psichologijai vartus į motyvacijos tyrimus ir toliau įtakoja šiuolaikinę psichologiją, marketingą, politiką ir daugelį kitų sričių. Jo įžvalgos apie tai, kaip žmonės sprendžia prieštaravimus tarp savo įsitikinimų ir realybės, tapo esminėmis siekiant suprasti, kodėl žmonės tvirtai laikosi klaidingų įsitikinimų, nors prieina prie prieštaraujančios informacijos.