Laisvė pagal Faustą (iš balkono)

Saulėtą gegužės popietę Fausta stovi ant savo nedidelio bendrabučio balkono. Ji pasipuošusi lengva melsva suknele, plaukai rūpestingai išlyginti, veidas tobulai nugrimuotas. Žvelgiant pro kamerą, už jos matyti dangaus mėlynė, tačiau balkonas kruopščiai apkadruotas taip, kad nesimatytų nei džiovyklų su skalbiniais, nei nuobodaus geltonio sienos su atsilupusiais dažais.

Ji jau penktą kartą bando pradėti transliacijos įrašą, bet kaskart sutrinka – tai paukščiai praskrieja, tai šurmulys kieme išblaško. Pagaliau ji giliai įkvepia ir spusteli "Go Live" mygtuką.

"Heeeej, mano brangieji! Kaip jums sekasi šį nuostabų pavasarį? 🌸 Šiandien su jumis pasikalbėsime apie LAISVĘ – tą nepakartojamą jausmą, kai gali kurti savo gyvenimą pagal savo taisykles! Žinau, kad daugelis jūsų esate įstrigę darbų, įsipareigojimų ir monotonijos rate, todėl norėjau pasidalinti, kaip man pavyko ištrūkti iš sistemos gniaužtų ir tapti tikrai laisva!"

Ji šypsosi plačia šypsena, tačiau akimirką jos žvilgsnis nuklysta į praskrendančius balandžius, ir vos pastebimas liūdesio šešėlis perbėga veidu.

"Oooo, matau, kad Kristina jau prisijungė! Sveika, gražuole! Ir Tomas čia! Kaip sekasi, Tomai? Žmonės, paliekame širdutes, jei jau jaučiatės pasiruošę pokyčiams savo gyvenime!"

Ekrane pasirodo komentarų banga.

"💕 Jūratė: Fausta, kaip visada nuostabi!" "❤️ Milda: Pasiilgau tavo transliacijų!" "⭐ Tadas: Sakyk, kaip ištrūkti iš korporacinio pasaulio?"

"Matau, Tadas jau klausia apie ištrūkimą iš korporacijų! Tai puikus klausimas! Žinote, prieš metus aš priėmiau sprendimą, kuris pakeitė viską – pasakiau 'ne' stabiliam, bet dvasioje žudančiam darbui. Įsivaizduokite – aštunta valanda ryto, spūstys, vadovo reikalavimai, nuolatinė įtampa. O dabar – pažiūrėkite!"

Ji pakreipia kamerą, rodydama dangų.

"Šį rytą pati nusprendžiau kada keltis. Pati sudarau savo dienotvarkę. Pati kuriu projektus, kurie teikia džiaugsmą. Ir štai rezultatas – pilnavertis gyvenimas pagal mano pačios taisykles!"

Kol kamera nukreipta į dangų, Fausta švelniai pastumia koją, nustumdama į šalį krūvą neapmokėtų sąskaitų, kurios beveik pateko į kadrą.

"💬 Agnė: Ar nebaisu buvo mesti darbą?" "💬 Robertas: Koks tavo pajamų šaltinis dabar?" "💬 Karolina: Atrodai pavargusi šiandien, viskas gerai?"

Faustos akys kiek išsiplečia pastebėjus Karolinos komentarą. Ji subtiliai pasikoreguoja apšvietimą.

"Agne, žinoma, iš pradžių buvo baisu! Bet laisvė visada verta rizikos. Robertai, dabar mano pajamos ateina iš įvairių šaltinių – bendradarbiavimo su prekių ženklais, konsultacijų, mano netrukus pasirodančio e-kurso apie laisvą gyvenimą... Diversifikacija – raktas į sėkmę!"

Ji nutyli, kad jos pagrindinis pajamų šaltinis – trys valytojos darbai, kuriuos ji dirba naktimis, kad niekas nematytų.

"O Karolina, ačiū už rūpestį! Aš tiesiog taip susijaudinusi dėl rytoj vyksiančio mano unikalaus seminaro 'Laisvės kelias'! Beje, registracija dar atidaryta, nuoroda mano profilyje!"

Tuo pat metu balkono durys praveriamos, ir į kadrą beveik įžengia Faustos keturmetė dukra Smiltė su nosine rankoje.

"Mama, man vėl skauda gerk—"

Fausta žaibiškai įjungia ekrano efektą su skraidančiais drugeliais ir užblokuojančią vaizdą animaciją.

"Ohoho, mano internetui šiandien nekaip! Palaukite sekundėlę, brangieji!"

Ji greitai išjungia tiesioginę transliaciją, padeda telefoną ir priklaupusi apkabina dukrą.

"Skauda gerklytę? Tuoj mamytė duos vaistukų. Tik pabūk tyliai, kol baigiu filmuoti, gerai? Tada kartu pažiūrėsime tavo mėgstamą filmą."

Ji paglosto dukros plaukus, duoda jai tabletę su vandeniu ir grįžta prie telefono. Prieš vėl įjungdama transliaciją, ji žvilgteli į ekraną telefone – 53 praleisti skambučiai iš skolų išieškojimo tarnybos ir žinutė nuo Jono Petraičio: "Šiandien negalėsiu atvažiuoti. Indrė įtaria."

Fausta giliai įkvepia, užsideda šypseną ir vėl įjungia tiesioginę transliaciją.

"Atsiprašau dėl techninių nesklandumų! Kur buvome sustojusi? Taip, LAISVĖ! Žinote, kuo skiriasi laisvas žmogus nuo nelaisvo? Laisvas žmogus neklauso, ką kiti žmonės galvoja apie jo gyvenimą. Laisvas žmogus kuria savo taisykles!"

Už jos pro balkoną praskrenda kregždžių būrys, laisvai skrosdamos pavasario dangų. Faustos akys sekundėlei juos seka, ir kažkas jos žvilgsnyje pasikeičia – tarsi trumpam nukristų kaukė.

"Matote, kaip tie paukščiai skrenda? Jie negalvoja apie rytojų, apie tai, ką kiti paukščiai pasakys... Jie tiesiog... gyvena. To ir aš jus mokau."

Jos balsas virpteli, bet ji greit susitvarko.

"Turime dar penkias minutes! Kas turi klausimų apie laisvės gyvenimą? O, ir nepamirškite prenumeruoti mano naujienlaiškio – šį mėnesį dalinuosi NEMOKAMU 'Laisvės manifestu' PDF formatu!"