KAIP PASAKYTI "NE" TAIP, KAD VAIKAS IŠGIRSTŲ "TAIP"
Birželio 14-oji, šeštadienio popietė. Kvartaliuko parduotuvės aikštelėje, tarp automobilių, sustojo keturi tėčiai ir viena mama. Vaikai bėgioja šalia su ledais rankose – derybos dėl jų buvo sėkmingos, bet kiti prašymai šiandien liko neišpildyti. Ore tebejuntamas lietaus kvapas po vakarykštės audros.
Raimundas (statybininkas) atsiremia į savo sunkvežimį ir nusijuokia: "Na, kas šiandien turėjot pasakyti 'ne'?"
Gediminas (šefas) pakelia ranką: "Aš. Mykolas norėjo naujo telefono. Ne bet kokio – tokio kaip Pauliaus. Sakau – ne, turi normalų telefoną. Tai jis man: 'Tu manęs nemyli!'"
Jonas (verslininkas) linktelėja: "O man Lukas šiandien sakė, kad esu blogiausias tėtis pasaulyje, nes nenupirkau jam tų brangių sportbačių. Girdi, visi kiti vaikai turi."
Diana (psichologė), vienintelė moteris grupėje, šypsosi: "Berniukai, jūs dar nežinot, kas yra drama. Markas vakar norėjo, kad leisčiau jam miegoti mano lovoje iki pat mokyklos pabaigos. Sakau – ne, turi įprasti miegoti savo kambaryje. Verkė dvi valandas."
Albertas (buvęs kunigas) papurto galvą: "Su Kipru tai kitas reikalas. Jis jau 15, bet prašymai tokie pat. 'Galiu eiti nakvoti pas draugus?' Sakau – ne, per anksti dar. Tai jis užsirakina kambaryje ir dvi dienas su manimi nekalbėjo."
Raimundas žiūri į savo vaikus, žaidžiančius netoliese: "O jūs kaip sakot tą 'ne'? Nes aš kartais jaučiuosi kaip blogas tėtis. Sakau – ne, ir tuoj pat pradeda galvoti, ar teisingai darau."
Gediminas atsidūsta: "Mano problema – kad aš per mažai namie būnu. Tai kad grįžtu po darbo ir iš karto turiu sakyti 'ne' – jaučiuosi šūdinai. Norėčiau kad bent kartais galėčiau pasakyti 'taip'."
Jonas atvirai prisipažįsta: "Aš kartais numoju ranka ir sakau 'gerai', nors žinau, kad reikėtų pasakyti 'ne'. Ypač kai Indrės nėra šalia. Lengviau duoti, nei kautis."
Diana pažiūri į juos: "O jūs žinot kas yra juokinga? Mes, suaugusieji, irgi negalime priimti 'ne' atsakymo. Jūs matėte mane prašančią nuolaidos parduotuvėje? Aš irgi nenoriu girdėti 'ne'."
Albertas linktelėja: "Tai gal problema ne tame, kad sakome 'ne', bet kaip sakome? Aš su Kipru kartais bandau paaiškinti, kodėl 'ne'. Bet jis sako: 'Tu man skaitai paskaitas'."
Raimundas pakrapšto pakaušį: "Mano tėvas man sakydavo 'ne' ir taškas. Jokių paaiškinimų. Aš norėjau būti kitoks tėtis, bet dabar nežinau, kaip."
Gediminas sutinka: "Taip, pas mus namuose irgi buvo 'nes aš taip sakau'. Dabar bandau su Mykolu šnekėti, bet kartais jis pjauna man: 'Tu vis tiek pasakysi ne'."
Diana šyptelėja: "O ar pastebėjote, kad vaikai mūsų 'ne' girdi skirtingai? Markas mano 'ne' girdi kaip 'gal vėliau'. Jis po valandos vėl klausia to paties."
Jonas nusijuokia: "O Lukas mano 'ne' girdi kaip 'eik klausti mamos'. Jis tuoj bėga pas Indrę. O ji kartais sako 'taip', ir tada mes ginčijamės."
Albertas rimtai pasakoja: "Su Kipru aš bandau pasakyti, ko aš noriu, o ne ko nenoriu. Ne 'negalima išeiti', bet 'noriu, kad šiandien pabūtum namie'. Bet ir tai ne visada veikia."
Raimundas pagalvoja: "Kartais aš noriu pasakyti 'ne', bet bijau, kad vaikas supyks ir neis su manimi į statybos aikštelę savaitgalį. Tai sako 'gerai', o vėliau gailiuosi."
Diana lintelėji: "Ir tada mūsų 'ne' praranda galią. Nes vaikai supranta – jei pakankamai spausiu, tėtis pasiduos."
Liūdna tyla. Vaikai tuo metu vis dar žaidžia netoliese, nė nenutuokdami apie tėvų vidines kovas.
Jei norite sužinoti praktinius būdus, kaip pasakyti "ne" taip, kad vaikas išgirstų palaikymą ir meilę, peržiūrėkite mūsų siūlymus Verandoje (nariams): "Kaip pasakyti vaikui 'ne', kad jis išgirstų 'taip'"