NUTEKĖJĘ MOKYKLOS PSICHOLOGO UŽRAŠAI: "JUDĖJIMO MAIŠTAS"
Iš Mokyklos Nr. 13 psichologo Evaldo Mopsio tarnybinio dienoraščio, kuris kažkaip atsidūrė mokytojų kambaryje po vakarykščio metodinio susirinkimo
MOKYTOJŲ KAMBARIO POKALBIAI: JUDĖJIMO KATASTROFA
Formulė Algebrienė: "Ar matėt, ką tas psichologas pridarė? Mano klasė dabar panašesnė į cirką nei į matematikos kabinetą!"
Storijus Data: "O ką, ar vėl kažkas nutiko?"
Formulė: "Tas Mopsis per metodinį susirinkimą įkalbėjo visus, kad 'judėjimas pamokose padeda mokytis'. Dabar vaikai šokinėja, sukasi, ritasi per grindis ir sako, kad 'taip geriau įsimena formules'!"
Sportuolis Raumeningas: įsiterpia "Na, iš tikrųjų, moksliškai įrodyta, kad..."
Formulė: pertraukia "Moksliškai įrodyta, kad pusė mano uždavinių taip ir liko neišspręsta, nes Petriukas buvo per daug užsiėmęs 'skaičių šokiu'!"
Genijus Nata: "O man patinka! Vaikai per mano pamokas visada judėjo, tik anksčiau tai vadindavosi 'drausmės pažeidimu', o dabar tai – 'inovatyvus mokymosi metodas'!"
PSICHOLOGO DIENORAŠTIS
Diena 1 po Metodinio susirinkimo: "Judėjimas mokymosi procese"
Šiandien jaučiuosi lyg būčiau atidaręs Pandoros skrynią. Norėjau pasidalinti moksliniais tyrimais apie judėjimo naudą mokymosi procesui – kaip tai gerina smegenų veiklą, padeda geriau įsisavinti informaciją, mažina stresą ir nerimą. Pateikiau konkrečias rekomendacijas: 5 minučių judėjimo pertraukėlės tarp užduočių, "stovimi" stalai, lanksčios sėdėjimo galimybės, judėjimas kaip mokomosios medžiagos įsisavinimo dalis...
Mokytojams aiškinau, kad šiuolaikiniai vaikai per dieną ir taip daug sėdi – namuose prie kompiuterių, telefonų, žaidimų konsolių. Tada dar ateina į mokyklą ir vėl sėdi 6-7 valandas. Toks nejudrus gyvenimo būdas kenkia ne tik fizinei sveikatai, bet ir akademiniams pasiekimams.
Rodžiau tyrimus, kad net trumpi judėjimo intarpai tarp pamokų ar jų metu pagerina mokinių dėmesio koncentraciją, atmintį ir nuotaiką. Kalbėjau, kaip sportuojantys vaikai gauna geresnius pažymius. Netgi valdyti emocijas ir stresą sekasi geriau tiems, kurie turi galimybę judėti mokykloje.
Problema ta, kad, regis, pamiršau akcentuoti STRUKTŪRĄ. Nepakankamai pabrėžiau, kad judėjimas turi būti organizuotas, su aiškiomis taisyklėmis ir ribomis.
Diena 2: "Chaoso padariniai"
Šiandien sulaukiau skundo nuo Formulės Algebrienės. Pasirodo, ji leido vaikams "judėti laisvai" per pamoką, ir klasė virto "matematine diskoteka". Vieni šokinėjo spręsdami lygtis, kiti sukosi aplink savo ašį mokydamiesi apie kampus, treti tiesiog bėgiojo tarp suolų, neva "ieškodami atsakymų".
Panašių nusiskundimų sulaukiau ir iš kitų mokytojų. Regis, mano rekomendacijos buvo priimtos pernelyg pažodžiui, be būtinos struktūros ir limitų.
Nors... Įdomu, kad Genijus Nata, Sportuolis Raumeningas ir Žaliasis Petras pranešė apie geresnius rezultatus. Jie jau anksčiau naudojo judesį savo pamokose, tad tiesiog pakoregavo esamus metodus.
Diena 3: "Krizės valdymas"
Šiandien teko skubiai organizuoti "gelbėjimo operaciją". Susitikau su mokytojais pertraukos metu ir pristatėme aiškius judėjimo integravimo pavyzdžius:
- Matematika: mokiniai gali atsistoti ir pajudėti tik tada, kai išsprendžia uždavinį, arba grupinis uždavinių sprendimas, kur vaikai eina prie skirtingų stočių klasėje.
- Kalba: raidžių "rašymas" kūnu, vaidinimai skaitant tekstus, šuoliukai raidinant žodžius.
- Istorija: istorinių įvykių inscenizacijos, kur mokiniai juda erdvėje pagal istorijos laikotarpius.
Nuo šiol prieš bet kokias judėjimo veiklas BŪTINA:
- Aiškiai paaiškinti taisykles
- Aptarti garsinio signalo reikšmę (sustingti, grįžti į vietas)
- Nustatyti konkrečius laiko rėmus
- Apibrėžti erdvės ribas judėjimui
Formulė Algebrienė vis dar žiūri į mane kaip į virusų platintoją, bet bent jau Knygius Literatūrovas ir Amžinas Studentas stojo mano pusėn, sakydami, kad problema ne metodas, o jo įgyvendinimas.
Diena 4: "Pirmi teigiami rezultatai"
Šiandien net Formulė Algebrienė pripažino, kad struktūruotas judėjimas davė rezultatų. Ji leido vaikams išsprendus uždavinį tylia žingsniuote apeiti klasę ratu ir grįžti į savo vietą. Rezultatai: daugiau išspręstų uždavinių ir mažiau muistymosi suoluose.
Kitos sėkmės istorijos:
- Knygius Literatūrovas sukūrė "poezijos takus", kur vaikai vaikšto skirtingais ritminiais piešiniais, atspindinčiais eilėraščio metrą.
- Žaliasis Petras biologijos pamokoje organizavo gyvų ląstelių procesų simuliaciją, kur vaikai judėdami vaizduoja molekules.
- Net Ramybė Oazė, kuri iš pradžių buvo skeptiška, dabar leidžia vaikams geografijos pamokoje judėti kaip "gyvam žemėlapiui".
Kur buvus, kur nebuvus, pro šalį ėjo direktorė Gintarė Auklėtienė. Stabtelėjo, pasiklausė mūsų diskusijos ir pasakė: "Evaldai, tavo idėja puiki, bet kitą kartą prieš sukeldamas revoliuciją, pirma parašyk instrukciją, kaip ją valdyti."
SLAPTI UŽRAŠAI
VISIŠKAI SLAPTA: Kitą kartą prieš siūlydamas mokytojams revoliucines idėjas, pirmiausia organizuosiu mažą pilotinį bandymą su Sportuoliu Raumeningu. Jis, atrodo, vienintelis iš karto suprato, ką aš turėjau omenyje.
P.S. Reikia sukurti "Judėjimo per pamokas gaires" ir dalyvauti kiekvienoje pamokoje bent 10 minučių, kad padėčiau mokytojams įgyvendinti struktūruotas judėjimo veiklas. Mano reputacija – ir galbūt darbovietė – priklauso nuo to!
P.P.S. Pastebėjau, kad pats tapau nervingai vaikščiojančiu per mokytojų kambarį, kai tik kalba pakrypsta apie "judėjimo katastrofą". Ar tai irgi judėjimo nauda mokymuisi? Turbūt ne...