🎈

Joy Paul Guilford

Joy Paul Guilford, gimęs 1897 m. kovo 7 d. Marquette, Nebraskoje, buvo įtakingas amerikiečių psichologas, žinomas dėl savo psichometrinių žmogaus intelekto tyrimų ir reikšmingo indėlio į kūrybiškumo psichologiją. Jis mirė 1987 m. lapkričio 26 d. Los Andžele, Kalifornijoje, sulaukęs 90 metų amžiaus.

Išsilavinimas ir ankstyvoji karjera

Guilfordas užaugo mažoje žemdirbių bendruomenėje Nebraskoje. Jo susidomėjimas individualiais skirtumais prasidėjo vaikystėje, stebint gebėjimų skirtumus tarp savo šeimos narių. Bakalauro studijas jis baigė Nebraskos universitete, kur dirbo asistentu psichologijos katedroje. Vėliau, 1919-1921 m., studijavo Kornelio universitete pas Edward Titchener, kur atliko vaikų intelekto testavimą ir vadovavo universiteto psichologijos klinikai.

1927-1928 m. Guilfordas dirbo Kanzaso universitete, po to tapo Nebraskos universiteto docentu (1928-1940). 1940 m. jis buvo paskirtas psichologijos profesoriumi Pietų Kalifornijos universitete, kur dirbo iki 1967 m.

Karjera karo metais ir po jų

Antrojo pasaulinio karo metu Guilfordas tarnavo JAV karinėse oro pajėgose pulkininko leitenantu ir vadovavo Psichologinių tyrimų skyriui Nr. 3 Santa Ana karinių oro pajėgų bazėje. Ten jis dirbo su lėktuvų įgulų atranka ir reitingavimu, nes oro pajėgos tyrė, kodėl nemaža dalis stažuotojų nebaigdavo mokymų.

1943 m. Guilfordas vadovavo "Stanine" (Standard Nine) projektui, kuris nustatė devynis specifinius intelektinius gebėjimus, būtinus pilotavimui. Terminas "stanines", dabar įprastas edukologijoje, buvo sukurtas būtent Guilfordo projekto metu. Jo sukurtas dviejų dienų klasifikacijos testų rinkinys reikšmingai padidino lėktuvų įgulų stažuotojų baigimo rodiklius.

Po karo Guilfordas prisijungė prie Pietų Kalifornijos universiteto Edukologijos fakulteto ir tęsė intelekto faktorių tyrimus. Jo 20 metų tyrimai buvo finansuojami Nacionalinio mokslo fondo, Sveikatos, švietimo ir gerovės departamento Švietimo biuro bei Karinio jūrų laivyno tyrimų biuro.

Intelekto struktūros teorija

Guilfordas atmetė Charles Spearman požiūrį, kad intelektą galima apibūdinti vienu skaitiniu parametru. Jis pasiūlė, kad tiksliam intelekto aprašymui būtinos trys dimensijos: operacijos, turinys ir produktai.

Pagal Guilfordo Intelekto struktūros (SI) teoriją (1955), asmens rezultatus intelekto testuose galima susieti su pagrindiniais protiniais gebėjimais arba intelekto faktoriais. SI teorija apima iki 180 skirtingų intelektinių gebėjimų, organizuotų pagal tris dimensijas:

Operacijų dimensija

SI apima šešias operacijas arba bendrus intelektinius procesus:

Pažinimas - gebėjimas suprasti, suvokti, atrasti ir sužinoti informaciją
Atminties įrašymas - gebėjimas užkoduoti informaciją
Atminties išlaikymas - gebėjimas prisiminti informaciją
Divergentinė produkcija - gebėjimas generuoti daugybę problemos sprendimų; kūrybiškumas
Konvergentinė produkcija - gebėjimas išvesti vieną problemos sprendimą; taisyklių laikymasis ar problemų sprendimas
Vertinimas - gebėjimas spręsti, ar informacija yra tiksli, nuosekli ar galiojanti

Turinio dimensija

SI apima keturias plačias informacijos sritis, kurioms žmogaus intelektas taiko šešias operacijas:

Vaizdinė - konkreti, realaus pasaulio informacija, materialūs objektai, daiktai aplinkoje
Simbolinė - informacija, suvokiama kaip simboliai ar ženklai, pvz., arabiški skaitmenys, abėcėlės raidės ar muzikinės ir mokslinės notacijos
Semantinė - susijusi su žodine reikšme ir idėjomis
Elgesio - informacija, suvokiama kaip žmonių veiksmai

Produktų dimensija

SI apima šešis produktų tipus:

Vienetai
Klasės
Santykiai
Sistemos
Transformacijos
Implikacijos

Kūrybiškumo tyrimai

Guilfordas buvo vienas iš kūrybiškumo psichologijos pradininkų. 1950 m. savo prezidentiniame kreipimesi į Amerikos psichologų asociaciją jis pabrėžė kūrybinio talento svarbą pramonei, mokslui, menui ir švietimui bei poreikį išsamiau tirti kūrybiškumo prigimtį.

Jis sukūrė kūrybiškumo teoriją, kurioje apibūdino kūrybiškumą kaip:

Jautrumą problemoms (1950)
Divergentinį mąstymą ir gebėjimą generuoti daugybę idėjų (1959)
Naujų modelių kūrimą, žinių ir prasmės transformaciją arba objektų funkcijų naudojimą nauju būdu (1962, 1967)

Palikimas

Guilfordas buvo vienas pirmųjų psichologų, kartu su L. L. Thurstone, kurie suvokė intelektą ne kaip vieningą koncepciją, kurią būtų galima apibūdinti vienu įvertinimu, bet kaip galimai nepriklausomų faktorių rinkinį. Tyrimai iš skirtingų sričių, tokių kaip raidos psichologija, dirbtinis intelektas ir neurologija, rodo, kad protas susideda iš kelių nepriklausomų (nors ir tarpusavyje susijusių) modulių ar "intelektų".

Nors jo intelekto faktorių teoriją pakeitė labiau išvystytos daugialypio intelekto teorijos (ypač Roberto Sternbergo ir Howardo Gardnerio), Guilfordas paliko reikšmingą pėdsaką intelekto tyrimuose. Daugelis testų, kurie vis dar naudojami šiuolaikiniame intelekto testavime, buvo modifikuoti ir sukurti jo vadovaujant.

2002 m. paskelbtoje "Review of General Psychology" apklausoje Guilfordas buvo įvardintas kaip 27-as dažniausiai cituojamas 20-ojo amžiaus psichologas.

Per savo produktyvią karjerą, trukusią daugiau nei šešis dešimtmečius, Guilfordas išleido daugiau nei 25 knygas, 30 testų ir daugybę mokslinių straipsnių. Jo klasikinis vadovėlis "Psychometric Methods", išleistas 1936 m. ir peržiūrėtas 1954 m., tapo privaloma literatūra praktiškai visiems psichologijos magistrantūros studentams ir pirmą kartą viename šaltinyje pateikė enciklopedinį, bet skaitomą psichofizinių metodų, skalių procedūrų ir net faktorinės analizės išdėstymą.