🎈

Hans Eysenck

Hans Jürgen Eysenck gimė 1916 m. kovo 4 d. Berlyne, Vokietijoje, ir tapo vienu įtakingiausių XX amžiaus psichologų. Eysenck paliko neišdildomą pėdsaką psichologijos moksle, ypač asmenybės psichologijos srityje.

Biografija ir karjera

Nors Eysenck gimė Vokietijoje, 1934 m. jis pabėgo nuo nacių režimo ir apsigyveno Londone3. Jo tėvai turėjo ambicijų, kad sūnus siektų karjeros teatre, tačiau pats Eysenck norėjo tapti fiziku3. Galiausiai jis įstojo į Londono universitetinio koledžo (University College London) psichologijos studijas, kur įgijo daktaro laipsnį 1940 m., vadovaujamas Cyril Burt1 3.

Antrojo pasaulinio karo pradžioje Eysenck buvo paskelbtas priešiškos valstybės piliečiu. Po trumpo laikotarpio dirbant gaisrų stebėtoju, 1942 m. jis pradėjo dirbti Mill Hill Emergency Hospital, kuris veikė kaip perkeltos Maudsley ligoninės dalis3. Po karo jis įsitvirtino Psichiatrijos institute (Institute of Psychiatry), kur 1955 m. tapo profesoriumi ir vadovavo psichologijos katedrai3 5. Šioje institucijoje jis dirbo iki išėjimo į pensiją 1983 m., nors aktyviai tęsė mokslinę veiklą iki pat mirties 1997 m. rugsėjo 4 d.1 3.

Asmenybės teorija

Eysenck sukūrė trijų faktorių asmenybės modelį, žinomą kaip PEN modelis, kuris apima tris pagrindines dimensijas4:

Psichotiškumas (Psychoticism)
Ekstraversija (Extraversion)
Neurotiškumas (Neuroticism)

Pradžioje, 1947 m. knygoje "Dimensions of Personality", jis aprašė tik dvi dimensijas: ekstraversiją ir neurotiškumą1. Trečioji dimensija – psichotiškumas – buvo pridėta vėliau, XX a. 8-ajame dešimtmetyje, bendradarbiaujant su žmona Sybil B. G. Eysenck1 4.

Eysenck pastebėjo, kad šios dimensijos yra panašios į keturis asmenybės tipus, kuriuos pirmasis pasiūlė senovės graikų gydytojas Galenas1:

Aukštas N ir aukštas E = Choleriškas tipas
Aukštas N ir žemas E = Melancholiškas tipas
Žemas N ir aukštas E = Sangviniškas tipas
Žemas N ir žemas E = Flegmatiškas tipas

Biologinis asmenybės pagrindas

Vienas svarbiausių Eysenck indėlių buvo biologinio asmenybės pagrindo teorija. Jis teigė, kad:

Ekstraversija susijusi su smegenų žievės sužadinimo lygiu: introvertai pasižymi aukštesniu smegenų žievės sužadinimo lygiu nei ekstravertai1 4.
Neurotiškumas siejamas su individualiais limbinės sistemos skirtumais1.
Asmenybės bruožai turi genetinį pagrindą ir yra palyginti stabilūs laiko atžvilgiu2 4.

Ši biologinė perspektyva metė iššūkį tuo metu vyravusioms psichoanalitinėms ir bihevioristinėms teorijoms4.

Mokslinė veikla ir įtaka

Eysenck buvo nepaprastai produktyvus mokslininkas. Jis parašė daugiau nei 80 knygų ir virš 1000 mokslinių straipsnių3 6. Jo mirties metu jis buvo dažniausiai cituojamas psichologas mokslinėje literatūroje1 5. Jis įkūrė mokslinį žurnalą "Personality and Individual Differences"5.

Eysenck taip pat aktyviai dirbo klinikinės psichologijos srityje, propaguodamas naujus elgesio terapijos metodus vietoj tradicinių psichoanalitinių metodų3.

Kontroversiškos pažiūros

Eysenck buvo kontroversiškas mokslininkas. Jo tyrimai, susiję su IQ ir rase, sukėlė daug diskusijų. Jis teigė, kad IQ skirtumai tarp rasinių grupių turi genetinį pagrindą – šios pažiūros šiandien yra paneigtos ir nebepriimamos kaip pagrindinės mokslo srovės1 6.

Taip pat buvo nustatyta klaidų ir įtariama duomenų manipuliacija Eysenck darbuose, ypač susijusiuose su asmenybės tipų ir vėžio bei širdies ligų ryšiu. 2020 m. 14 jo straipsnių buvo atšaukti, o dėl daugiau nei 60 publikacijų buvo išreikštas susirūpinimas1.

Nepaisant kontroversiškų aspektų, Eysenck asmenybės teorija ir biologinis požiūris į psichologiją turėjo didelę įtaką šiuolaikiniam psichologijos mokslui ir išlieka svarbūs iki šiol.