Dailininko vizitas, kuris šiek tiek išėjo iš kontrolės

Balandžio viduryje Mokykla Nr. 13 džiugiai skelbė, kad sulauks "garsaus dailininko" vizito. Žinia apie šį ypatingą svečią pasklido po mokyklą žaibišku greičiu, nors faktiškai niekas – nei mokytojai, nei mokiniai – negalėjo tiksliai pasakyti, kuo jis garsus ir kur matė jo darbus.

"Atvyksta žymus menininkas vesti kūrybinių dirbtuvių penktokams!" – skelbė afišos mokyklos koridoriuose. Niekam nekilo klausimų, kad dailininko pavardė afišose kažkodėl nebuvo paminėta.

"Tai kas jis toks?" – Meniškoji Spalvūnė, dailės mokytoja, pasiteiravo Direktorės Auklėtienės mokytojų kambaryje.

"Labai perspektyvus. Modernaus meno atstovas. Visi mieste apie jį kalba," – mįslingai atsakė Direktorė, nors jos akys išdavė, kad ji ir pati nelabai žino, apie ką kalba.

Menininko atvykimo dieną mokyklos koridorių gale buvo pastatytos kopėčios, dažų kibirai ir dideli balti popieriaus lapai. Meniškoji Spalvūnė nervingai vaikščiojo aplink, tikindama save, kad tikriausiai šis "garsusis" dailininkas yra kokių nors alternatyvių meno sluoksnių žvaigždė.

Kai vietoj laukto įspūdingo žmogaus kostiumo ar bent jau stilingos beretės pasirodė vaikinas odine striuke ir sportiniais bateliais, paklaustas apie savo kūrybą atsakė: "Dirbu turguje, ant marškinėlių piešiu. Kartais ant striukių. Galiu ir ant mašinų," Spalvūnės veidas palengva keitė spalvas kaip Bandymų Meistro chemijos eksperimentas.

"O kur yra jūsų galerija?" – nedrąsiai pasiteiravo viena iš mokytojų.

"Instagramas. Ten turiu 359 sekėjus," – išdidžiai atsakė "garsusis" menininkas, o Valytoja Šluostelė sukikeno kampe.

Nepaisydamas pradinio sutrikimo, dailininkas ėmėsi darbo. Jo charizma ir nuoširdus entuziazmas greitai užkrėtė penktokus. Netrukus koridoriaus siena ėmė puoštis ryškiaspalviu piešiniu pavadinimu "Mes augame" – medį primenančia kompozicija su atžalomis, kurios kilo į viršų tarsi mokyklos augimas.

"Naudokite spalvas drąsiai! Piešinys turi šaukti, ne šnabždėti!" – ragino dailininkas mokinius, kurie netikėtai atsiskleidė kaip puikūs asistentai.

Meniškosios Spalvūnės pirminis skepsis pamažu virto nuostaba, nes vaikai, kuriuos ji jau metus bandė sudominti menu, dabar dirbo su tokiu užsidegimu, kokio ji dar nebuvo mačiusi. Tačiau kai piešinys pradėjo plėstis horizontaliai, apimdamas vis didesnį sienos plotą nei buvo planuota, o keli mokiniai ėmė kurti gana avangardines kompozicijas šalia pagrindinio piešinio, Pavaduotoja Taisyklienė įsiterpė.

"Kas čia darosi? Argi nebuvome sutarę dėl konkrečios vietos?" – griežtai paklausė ji, vertindama situaciją pro savo akinių stiklus.

"Menas neturi ribų, panele," – meiliai šyptelėjo dailininkas, nepastebėdamas, kaip Pavaduotoja sustingsta išgirdusi žodį "panelė".

Popietei baigiantis, Pavaduotoja jau buvo parengusi "korekcijų planą" – dalį mokinių kūrybinio užsidegimo rezultatų teks užpaišyti, ypač tuos, kurie keistai priminė grafičius su dviprasmiškomis detalėmis.

"Mes dėl jūsų darbo labai dėkingi," – diplomatiškai kalbėjo Direktorė, įteikdama dailininkui padėkos raštą, kai šis jau ruošėsi išeiti. – "Bet gal galėtumėte paaiškinti, kodėl tas augantis medis turi tatuiruotes?"

"Tai šiuolaikinio meno išraiška! Šiandieniniam jaunimui aktualu," – pasididžiuodamas atsakė svečias, nė nenutuokdamas, kad pusė jo ir mokinių sukurto kūrinio bus "pakoreguota" jau kitą rytą.

Kitą dieną Meniškoji Spalvūnė su siaubu atrado, kad inspiruoti penktokai savo kūrybines jėgas nukreipė į mokyklos tualetus, kur keletas drąsiausių jau buvo pradėję kurti "Mes augame. Tęsinys" – kompoziciją, įtartinai primenančią jų svečio turgaus stiliaus darbus.

Budintis Snaudalis, vienintelis pastebėjęs naująją "meno galeriją", sumurmėjo: "Įdomu, ar šito taip pat niekas nepastebės iki Švietimo skyriaus vizito?"

Tuo tarpu mokyklos administracija susirinko skubiam posėdžiui aptarti, kaip pristatyti šią "sėkmingą" pamoką mokyklos socialiniuose tinkluose.

"Gal tiesiog parašykime 'Mokykla Nr. 13 auga kartu su menu'?" – pasiūlė Sekretorė Popierėlė.

"Ir jokiu būdu nepaminėkime, kad mūsų 'garsus dailininkas' specializuojasi piešiniuose ant marškinėlių su tekstais, kurių negalime cituoti oficialiose mokyklos komunikacijose," – atsiduso Direktorė.

Valytoja Šluostelė, valydama posėdžių kambarį vėliau tą pačią dieną, tyliai kikeno: "Aš juk sakiau, kad pažįstu tą bernioką iš turgaus. Bet manęs niekas neklausia..."