Clark Leonard Hull gimė 1884 m. gegužės 24 d. Akrono kaime, Niujorko valstijoje. Jis tapo vienu iš įtakingiausių biheviorizmo atstovų ir psichologijos mokslininku, kuris siekė paversti psichologiją precizišku, matematiniu mokslu. Nepaisant poliomielito komplikacijų, su kuriomis susidūrė jaunystėje, Hullas nepasidavė ir sukūrė išsamią mokymosi teoriją, kuri daugelį metų dominavo psichologijoje.
Gyvenimas ir akademinė karjera
Hullas nepasidavė fiziniams sunkumams ir sėkmingai apgynė daktaro laipsnį Viskonsino universitete, vėliau perėjo į Jeilio universitetą, kur jis eksperimentinę psichologiją pavertė laboratoriškai griežta disciplina. Jeilio universitete jis įkūrė mokslinių tyrimų laboratoriją, kuri tapo bihevioristinės psichologijos centru.
1943 metais publikuota jo knyga "Principles of Behavior" tapo psichologijos klasika. Šiame veikale Hull siekė paversti psichologiją aksiominiu mokslu, panašiu į geometriją ar fiziką, kur elgesio fenomenai būtų aiškinami dedukcine logika ir matematinėmis formulėmis. Jo ambicija buvo transformuoti psichologiją iš spekuliatyvios disciplinos į tikslųjį mokslą.
Disko redukcijos teorija
Hullo teorijos centre buvo "disko redukcijos" koncepcija. Jis teigė, kad fiziologinis poreikis (pvz., alkis) sukuria "drive" (varomąją jėgą), kuri aktyvuoja elgesį, o šis tęsiasi tol, kol sumažina diskomfortą. Kai elgesys sėkmingai sumažina šį diskomfortą (pvz., valgant sumažėja alkis), jis yra sustiprinamas, t.y. ateityje tokioje pat situacijoje bus didesnė tikimybė, kad pasireikš tas pats elgesys.
Hull sukūrė sudėtingą matematinių lygčių sistemą savo teorijai formalizuoti. Viena iš pagrindinių jo lygčių buvo sEr = sHr × D, kur:
- sEr - reakcijos stiprumas
- sHr - įpročio stiprumas
- D - poreikio (drive) intensyvumas
Ši matematinė ambicija pranoko to meto normas ir parodė, kad elgesio dėsniai gali būti išreikšti kiekybiškai, panašiai kaip fizikos dėsniai.
Įdomūs teiginiai
- "Mokymasis – tai homeostazės ekonomika" - taip Hull perfrazavo savo disko redukcijos teoriją, pabrėždamas, kad organizmas mokosi elgtis taip, kad išlaikytų vidinę pusiausvyrą.
- "Jei nėra poreikio, kam reikalingi įpročiai?" - šiuo retoriniu klausimu Hull pabrėždavo motyvacijos pirmenybę prieš sąlyginius refleksus ir atskleidė esminį savo teorijos elementą.
- "Psichologija taps tiksliu mokslu tik tada, kai elgesį galėsime išreikšti matematinėmis lygtimis."
Palikimas
Clark Leonard Hull mirė 1952 m. gegužės 10 d., palikdamas neišdildomą pėdsaką psichologijos istorijoje. Nors šiandien jo formulės atrodo pernelyg redukuojančios žmogaus elgesio sudėtingumą, jos padėjo pamatus vėlesnei socialinio mokymosi teorijai (Albert Bandura) bei stimulų-reakcijos modelių kritikai.
Net kognityvinės revoliucijos kontekste, kuri atmetė griežtą biheviorizmo požiūrį, Hullo pastangos paversti psichologiją empirinėmis lygtimis išliko svarbia metodologine kryptimi. Jo požiūris į mokslą kaip į sistemingą, tikslų ir kiekybinį procesą iki šiol daro įtaką psichologijos tyrimų metodologijai.