“Būk atsargus” - labiausiai nenaudingas patarimas vaikams

Šiltą sekmadienio rytą Kiemo gatvės Nr. 9 namo kiemelyje prie įrengtos lauko kavinukės būriavosi kelios Kvartaliuko mamos. Jogos mokytoja Saulė pasiūlė raminančios arbatos, o Rūta Mopsienė atnešė šviežiai keptų bandelių su cinamonu. Pokalbis netruko pakrypti į tėvystės džiaugsmus ir iššūkius, o konkrečiai – į saugumą, kai vaikai laksto po kiemą su dviračiais ir paspirtukais.

"Man atrodo, aš šimtąjį kartą šiandien pakartojau 'būk atsargus'," – atsiduso Indrė Petraitienė, maišydama savo kavą. "Ir ar manot, kad Lukas nors kiek sulėtino? Žinoma, kad ne."

"Aš taip pat nuolat tą kartoju," – linktelėjo Karolina, stebėdama, kaip jos Luna balansuoja ant paspirtuko. "Ypač po to, kai ji vos nenulėkė į krūmus, bandydama aplenkti Petraičių dvynius."

Diana, psichologė iš sovietinio daugiabučio, pasitaisė akinius ir atsargiai padėjo puodelį ant stalo.

"Žinote, tą frazę 'būk atsargus' vaikai iš tikrųjų nelabai supranta. Tai tas pats, kas pasakyti 'būk geras' – per abstraktu."

Mamos susižvalgė. Kieme pasigirdo vaikiški klyksmai – Mopsių Matas ir Stankaičių-Vilkų Ignas organizavo dviračių lenktynes aplink fontaną. Rūta jau buvo bepradedanti šaukti savo įprastą "Būk atsargus, Matai!", bet stabtelėjo, pagauta pokalbio.

"Ką siūlai vietoj to?" – paklausė, kreipdamasi į Dianą.

Diana šyptelėjo ir išsitraukė telefoną iš kišenės.

"Neseniai skaičiau labai įdomų straipsnį. Žiūrėkite, – ji parodė ekraną su pažįstama antrašte: 'STOP SAYING BE CAREFUL'. – Problema ta, kad 'būk atsargus' yra visiškai nekonkretu, sukelia nerimą ir visiškai nemoko vaikų kritinio mąstymo."

Saulė palinko arčiau ekrano.

"Hmm, suprantu... Čia sakoma, kad tokia frazė tik sukuria priklausomybę nuo tėvų, nes vaikas nesupranta, kaip pats galėtų būti saugus."

Jolanta Butkienė, kirpėja iš bendrabučio, suprunkštė.

"Gražu teoriją klausyti, bet kai matai, kad tavo vaikas beveik lekia po mašina, kažkaip neturi laiko formuluoti konkretaus patarimo."

Tuo momentu kieme pasigirdo trankus garsas ir ašaringas klyksmas – viena iš dviračių lenktynių dalyvių, Elzė Rudzevičiūtė, nesuvaldė posūkio ir atsitrenkė į suoliuką. Kelios mamos pašoko, bet Andrius Rudzevičius, gydytojas, jau skubėjo prie dukters.

"Nieko tokio, nieko tokio," – raminančiai kalbėjo jis, tikrindamas dukters kelį. "Kas atsitiko, Elze?"

"Aš... nenorėjau būti paskutinė," – pro ašaras paaiškino mergaitė.

Andrius atsisuko į kitus vaikus, kurie sustojo ratu aplink, ir vietoj įprasto "būkite atsargūs" pasakė:

"Prieš lenktyniaudami, apsižiūrėkite, ar jūsų kelyje nėra kliūčių. Ir pasitikrinkite, ar veikia stabdžiai."

Diana pritariamai linktelėjo ir atsisuko į mamas.

"Būtent taip! Konkretūs patarimai, kurie padeda vaikams suprasti, ko tiksliai iš jų tikimasi."

Rūta išsitraukė nešiojamą užrašų knygelę – ji visada ją nešiojosi, kad užsirašytų minčių nuotrupas savo eilėraščiams.

"Gerai, tai vietoj 'būk atsargus' galėtume sakyti... Gal galime sudaryti sąrašą alternatyvų?"

Per kitą pusvalandį mamos sukūrė savo Kvartaliuko "Kaip kalbėti su vaikais apie saugumą" taisykles, kurias Rūta kruopščiai užrašė:

1. "Ar jautiesi saugiai ten, kur esi?" – skatina vaiką pačiam įvertinti situaciją
2. "Kai važiuoji greitai, žiūrėk kelias sekundes į priekį" – specifinis patarimas
3. "Prieš mesdamas kamuolį, apsidairyk aplinkui" – konkretus veiksmas
4. "Įsikibk abiem rankomis, kad tvirčiau laikytumeis" – tiksli instrukcija
5. "Matau, kad moki greitai važiuoti. Parodyk, kaip moki stabdyti!" – skatina kompetenciją
6. "Aš čia, jei manęs prireiktų" – suteikia saugumo, bet neperlenkia

Kai sąrašas buvo baigtas, Fausta, influencerė iš bendrabučio, nusifotografavo jį ir iškart paviešino savo "Instagram" paskyroje su prierašu: "Kvartaliuko mamos išrado, kaip nesugadinti vaikų su nuolatiniu 'būk atsargus'! #išmintingostėvystėspatarimai #rizikosįgūdžiai #kvartaliukas".

Bronė, vyriausia bendruomenės narė ir neurologė, tuo metu tyliai stebėjo vaikus, tęsiančius žaidimus, tik šįkart jau su kitokiu tėvų dėmesiu.

"Žinote," – tarė ji, "kai buvau jauna, mus tiesiog išleisdavo į kiemą ir sakydavo 'grįžk, kai sutems'. Ir kažkaip išgyvenome." Ji nusišypsojo. "Bet man patinka šis jūsų požiūris – ne uždrausti rizikuoti, o išmokyti rizikuoti protingai."

Mamos susižvalgė ir linktelėjo. O Kiemo gatvės vaikai tęsė savo nuotykius – truputį lėčiau, bet ne mažiau entuziastingai, tik šįkart retkarčiais stabtelėdami ir apsidairydami, prieš darydami kokį nors rizikingą manevrą.

Ši pokalbio prie kavos akimirka Kiemo gatvėje Nr. 9 kieme netikėtai virto vienu pirmųjų bendruomenės susitarimų dėl bendros tėvystės kalbos. Nors Kvartaliuke tėvų požiūriai į auklėjimą skyrėsi, poreikis auginti saugius, bet ir savarankiškus vaikus, juos vienijo.