Burrhus Frederic Skinner, gimęs 1904 m. kovo 20 d. Susquehanna mieste, Pensilvanijos valstijoje, buvo amerikiečių psichologas, bihevioristas, išradėjas ir socialinis filosofas. Vakar, kovo 20 d., sukako lygiai 121 metai nuo šio iškilaus mokslininko gimimo.
Gyvenimas ir karjera
Skinner užaugo Susquehanna mieste, Pensilvanijos valstijoje, šeimoje, kuri tikėjo sunkiu darbu ir senomis vertybėmis. Vaikystėje jis daug laiko praleido tyrinėdamas apylinkes, rašydamas ir kurdamas išradimus4. Baigęs Hamiltono koledžą, kur studijavo anglų kalbą, jis dirbo rašytoju Niujorke, tačiau greitai suprato, kad tai netinkamas kelias žmogaus elgesio supratimui4.
Susidomėjęs Bertrando Russello aptariamomis biheviorizmo teorijomis ir paveiktas Ivano Pavlovo eksperimentų su šunimis, 1928 m. Skinner įstojo į Harvardo universitetą studijuoti psichologijos. 1930 m. jis įgijo magistro laipsnį, o 1931 m. - eksperimentinės psichologijos daktaro laipsnį4. Nuo 1958 m. iki išėjimo į pensiją 1974 m. jis buvo Harvardo universiteto Edgaro Pierce'o psichologijos profesorius1.
Moksliniai pasiekimai
Operantinio sąlygojimo teorija
Skinner yra laikomas operantinio sąlygojimo tėvu. 1938 m. išleistoje knygoje "The Behavior of Organisms: An Experimental Analysis" jis pradėjo savo visą gyvenimą trukusį operantinio sąlygojimo ir jo taikymo žmonių bei gyvūnų elgesiui tyrimą3. Operantinis sąlygojimas, kartais vadinamas instrumentiniu sąlygojimu, yra mokymosi procesas, kuriame savanoriški elgesiai yra formuojami per asociaciją su pasekmėmis6.
Skinner išskyrė du elgesio tipus, kurie yra kontroliuojami skirtingais būdais:
- Reaktyvusis elgesys - sukeliamas stimulų ir gali būti modifikuojamas per klasikinį (Pavlovo) sąlygojimą
- Operantinis elgesys - "išleidžiamas", reiškia, kad iš pradžių jo nesukelia joks konkretus stimulas, bet jis sustiprinamas per operantinį sąlygojimą1
Skinner identifikavo tris aplinkos tipus, kurie gali sekti po elgesio:
- Neutralūs operantai - aplinkos reakcijos, kurios nei padidina, nei sumažina elgesio pasikartojimo tikimybę
- Pastiprintojai - aplinkos reakcijos, kurios padidina elgesio pasikartojimo tikimybę (gali būti teigiami arba neigiami)
- Bausmės - aplinkos reakcijos, kurios sumažina elgesio pasikartojimo tikimybę8
Skinerio dėžė
1937 m. Skinner sukūrė "Skinerio dėžę" - uždarą aplinką, skirtą operantinio sąlygojimo demonstravimui. Dėžėje ant vienos sienos buvo pedalas, ir kai į ją būdavo įdedama žiurkė, kuri galiausiai atsitiktinai paspausdavo pedalą, būdavo išleidžiamas maisto gabaliukas. Po šio pirminio apdovanojimo žiurkė ir toliau spausdavo pedalą ir gaudavo maistą, remdamasi ankstesniu sąlygojimu4.
Skinner tikėjo, kad tas pats metodas gali būti taikomas ir žmonėms, ir įrodė, kad studentai gali mokytis naudodamiesi mašinomis, kurios apdovanoja už teisingus atsakymus4.
Teoriniai indėliai
Skinner manė, kad klasikinis sąlygojimas buvo per daug supaprastintas, kad būtų galima aprašyti tokį sudėtingą dalyką kaip žmogaus elgesys. Jo nuomone, operantinis sąlygojimas geriau aprašė žmogaus elgesį, nes nagrinėjo tyčinio/sąmoningo elgesio priežastis ir pasekmes3.
Skinner taip pat pristatė elgesio formavimo per nuoseklų priartėjimą koncepciją. Jis pasiūlė 5 žingsnius elgesio keitimui įgyvendinti:
- Apibrėžti norimą elgesį
- Apgalvoti, kaip suteikti paskatas ar apdovanoti už tinkamą elgesį
- Nuspręsti, kaip taikyti teigiamus ir neigiamus pastiprintojus
- Apibrėžti, ką reiškia būti "gerai besielgiančiu" ir kaip mokiniai gali parodyti tą elgesį, kad gautų apdovanojimą
- Sekti, kaip mokiniai elgiasi kiekvieną dieną2
Literatūrinė veikla
Skinner buvo produktyvus autorius, išleidęs 21 knygą ir 180 straipsnių1. Tarp jo žymiausių darbų:
- "Walden Two" (1948) - utopinis romanas, vaizduojantis taikią, laimingą, produktyvią bendruomenę, organizuotą pagal jo sąlygojimo principus
- "Verbal Behavior" (1957) - knyga, kurioje operantinio sąlygojimo principai pritaikyti kalbai
- "Beyond Freedom and Dignity" (1971) - knyga, teigianti, kad visuomenės, kurioje naudojami teigiami pastiprintojai elgesiui kontroliuoti, piliečiai iš tikrųjų jaustųsi laisvi, nes jaustųsi, lyg darytų tai, ko nori4
Palikimas
Skinner, kartu su Johnu B. Watsonu ir Ivanu Pavlovu, yra laikomas modernaus biheviorizmo pradininku. 2002 m. birželio mėnesio apklausoje Skinner buvo įvardytas kaip įtakingiausias 20-ojo amžiaus psichologas1. Jo darbai turėjo reikšmingą įtaką vaikų vystymosi supratimui, ypač tam, kaip vaiko elgesys gali būti formuojamas per pastiprinimą2.
Skinner mirė 1990 m. rugpjūčio 18 d. Kembridže, Masačusetso valstijoje, būdamas 86 metų amžiaus7. Pagal jo pageidavimą, laidotuvių nebuvo4.
Šaltiniai:
- https://en.wikipedia.org/wiki/B._F._Skinner
- https://www.structural-learning.com/post/skinners-theories
- https://en.wikipedia.org/wiki/Operant_conditioning
- https://www.mountauburn.org/notable-residents/b-f-skinner-1904-1990/
- https://www.psychologs.com/remembering-b-f-skinner-and-his-contributions-to-psychology/
- https://www.webmd.com/mental-health/what-is-operant-conditioning
- https://www.britannica.com/biography/B-F-Skinner
- https://www.simplypsychology.org/operant-conditioning.html