Sveiki atvykę į skyrių, kur tiesa išlenda į dienos šviesą! Čia mes, Mokyklos Nr. 13 bendruomenės nariai, nusprendėme nebetylėti. Kas mes? Na, galime būti bet kas – nuo valytojo iki direktoriaus pavaduotojo. O gal net tas tylus mokinys iš galinės eilės? Kas žino! Svarbu ne kas rašo, o KĄ rašo.
"13-asis balsas" - paskutiniai atspausdinimai
Kaip gimė "13-asis balsas": Keista tiesa (arba ne?)
Viskas prasidėjo vieną lietingą trečiadienį, kai direktorė Ramunė Permainingoji nusprendė, kad mokyklos tvarkaraštis turi būti keičiamas… kas savaitę. Chaosas, kuris kilo po šio sprendimo, buvo tik pradžia.
Vieną dieną mokytojų kambaryje atsirado paslaptinga sena rašomoji mašinėlė. Ji pradėdavo spausdinti pati savaime, dažniausiai naktimis, palikdama keistus pranešimus apie mokyklos gyvenimą ir darbuotojų paslaptis.
Galiausiai, per paskutinį Ramunės vadovaujamą mokytojų susirinkimą (kuris, beje, vyko ant mokyklos stogo, nes Ramunė nusprendė, kad tai padės “praplėsti akiratį”), staiga pakilo stiprus vėjas. Jis išnešiojo visus popierius, tarp kurių buvo ir slapti mokytojų užrašai.
Kai popieriai nusileido, jie kažkaip susidėliojo į vieną didelį koliažą, kuriame buvo parašyta “13-asis balsas: Tiesa, kurios niekas nedrįsta pasakyti”.
Nuo tos dienos mokyklos interneto svetainėje atsirado naujas skyrius. Niekas nežino, kas jį sukūrė ar kas jame rašo. Kai kurie sako, kad tai Ramunės paskutinis pokštas prieš paliekant direktoriaus postą. Kiti įtaria, kad tai slapta mokyklos žiurkėno veikla. O gal tai tiesiog kolektyvinė mokyklos bendruomenės pasąmonė, pagaliau radusi būdą prabilti?
Kad ir kas būtų tiesos autorius, “13-asis balsas” tapo vieta, kur Mokyklos Nr. 13 tikrasis gyvenimas išvysta dienos šviesą… na, arba bent jau jos versiją, kuri prajuokina, šokiruoja ir kartais net priverčia susimąstyti.
P.S. Jei kada nors išgirsite keistą krebždėjimą mokyklos sienose, nenustebkite. Tai gali būti tik eilinis “13-ojo balso” korespondentas, renkantis naujausias žinias!
Pradžioje - po vieną trumpą įrašą apie kiekvieną dieną
Pirmadienis: “Reformų” diena. Šiandien sulaukėme naujos “revoliucinės” švietimo reformos. Ach, kaip mes ją mylime! Beveik taip pat, kaip dantų gydymą be nuskausminimo. Bet nieko, prisitaikysime. Juk mes VISADA prisitaikome, ar ne? Gal reikėtų įvesti naują pamoką – “Kaip išgyventi nuolatinėje kaitoje”? Būtų naudinga!
Antradienis: valgyklos “Siurprizas”. Mūsų mylima valgykla šiandien pranoko save. Kotletai buvo tokie kieti, kad fizikos mokytojas pasiūlė juos naudoti kaip mokymo priemones. Na, bent jau išmoksime, kas yra absoliučiai kieti kūnai!
Trečiadienis: tėvų susirinkimas (arba Išgyvenimo žaidynės). Vakarinis tėvų susirinkimas praėjo… na, sakykim, įdomiai. Kai kurie tėvai atvyko su advokatais. Kiti – su psichologais. O vienas netgi atsitempė savo mamą (taip, vaiko močiutę). Mokytojai svarstė, ar nereikėtų kitą kartą pasikviesti apsaugos. Arba bent jau įsirengti slėptuvę po mokytojų stalu.
Ketvirtadienis: technologijų pamoka. Šiandien per technologijų pamoką bandėme naudotis naujais 3D spausdintuvais. Rezultatas? Trys užsikimšę spausdintuvai, vienas pridegintas stalas ir vienas mokinys, kuriam pavyko atsispausdinti… kažką, kas primena išsilydžiusį sniego senį. Inovacijos, čia mes ateinam!
Penktadienis: mokytojų posėdis (arba Kaip išlikti gyvam po savaitės mokykloje). Posėdis prasidėjo kaip visada – su kavos trūkumu ir per dideliu kiekiu darbotvarkės punktų. Baigėsi… na, sakykim, kūrybiškai. Matematikos mokytojas pasiūlė visas problemas spręsti algebrinėmis lygtimis, o kūno kultūros mokytojas – tiesiog visiems kartu pabėgioti aplink mokyklą. Galiausiai nusprendėme, kad geriausias sprendimas – dar vienas posėdis kitą savaitę. Nes kodėl gi ne?
Šeštadienis: poilsio diena? Ha! Manėte, kad mokytojai ilsisi savaitgaliais? Juokinga! Šiandien – kontrolinių taisymas, pamokų planų rašymas ir bandymas suprasti, kodėl Petriukas į klausimą “Kas yra fotosintezė?” atsakė “Mano katė mėgsta žuvį”. Galbūt čia kažkoks gilesnis filosofinis atsakymas?
Sekmadienis: pasiruošimas naujai savaitei. Vakaras prieš naują darbo savaitę. Mokytojai ruošiasi psichologiškai, fiziškai ir emociškai. Kai kurie medituoja, kiti – žiūri motivacinius video. O keli tiesiog bando prisiminti, kur padėjo savo kantrybę praeitą penktadienį.
Štai taip ir gyvename mes, Mokyklos Nr. 13 bendruomenė. Juokiamės, kad neverktume, mokomės, kad neišprotėtume, ir tikime, kad vieną dieną švietimo sistema taps tobula. O kol kas… na, bent jau niekada nenuobodžiaujame!
P.S. Jei kas nors klaus, kas tai parašė – mes nieko nežinome. Galbūt tai buvo ateiviai. Arba kalbantis mokyklos augintinis žiurkėnas. Kas žino?