Tarptautinė laimės diena

🎯 Kodėl tai aktualu

JT nuo 2013. Patogi diena ne „privalomam pozityvumui", o gerovei kaip įgūdžiui: miegas, ryšiai, prasmingumas, savireguliacija. Ne „būk laimingas", o „kas tau padeda jaustis geriau?"

👥 Kam

• Mokytojams: „gerovės auditas" — kas mūsų rutinoje kelia įtampą ir ką galim pakeisti mažu žingsniu per 2 savaites? Ne dar viena „iniciatyva", o vieno dalyko atsisakymas arba pakeitimas.
• Mokiniams: trumpa veikla — „kas tau šiandien pavyko?" (ne „kas nutiko gero", o „ką TU padarei"). Perkelia dėmesį nuo aplinkybių prie asmeninės kompetencijos.
• Tėvams: gerovė šeimoje — ne atostogos ir dovanos, o rutina, miegas, bendras laikas be ekranų. Trumpas klausimynas: „ar mūsų šeimoje yra vieta tiesiog... nieko nedaryti?"
• Psichologams / socialiniams pedagogams: proga susitarti dėl bendrų gerovės rodiklių mokykloje (patyčių signalai, lankomumas, emocinių krizių dažnis) ir pradėti juos stebėti.

💡 Ką galima padaryti mokykloje

1. „Vieno žingsnio" iššūkis: kiekvienas (mokytojas, mokinys) pasirenka VIENĄ mažą pokytį 2 savaitėms. Po 2 savaičių — trumpas aptarimas: ar pavyko? Kodėl taip/ne?
2. Gerovės termometras klasėje: vizualus plakatas, kur mokiniai kas savaitę gali anonimiškai pažymėti, kaip jaučiasi (ne „laimingas/nelaimingas", o konkrečiau: „turiu jėgų / pavargau / man neramu").
3. Anti-pozityvumo diskusija: „ar visada reikia būti pozityviam? Kas nutinka, kai slepiame, kaip iš tiesų jaučiamės?"