Pasaulinė vandens diena

🎯 Kodėl tai aktualu

JT nuo 1993. Švietimo kontekste tai ne ekologijos pamoka, o tiltas į kūno signalų atpažinimą: hidratacija, savijauta, dėmesio koncentracija. Paprasti prevenciniai veiksmai, kurie realiai veikia.

👥 Kam

• Mokytojams: ar mokiniai klasėje gali gerti vandenį? Ar aš pats/pati geriu pakankamai per darbo dieną? Paprastas faktas: net 1–2% dehidratacija mažina dėmesio koncentraciją ir didina dirglumą. Tai ne „sveikatingumo" tema, o darbo efektyvumo.
• Mokiniams: „kūno signalų" atpažinimas — nuovargis, galvos skausmas, dirglumas gali būti ne „bloga nuotaika", o paprasčiausiai trūksta vandens, miego, judėjimo. Trumpas eksperimentas: savaitę stebėti, kiek geri ir kaip jautiesi.
• Tėvams: vaiko savijauta dažnai priklauso nuo bazinių dalykų — miegas, vanduo, judėjimas, maistas. Prieš ieškant „problemos" — ar bazė tvarkoje?
• Psichologams: kūno ir psichikos ryšys — somatiniai simptomai, kuriuos dažnai interpretuojame kaip emocinius. Galima priminti mokytojams: prieš reaguojant į „blogą elgesį" — ar mokinys pavalgęs, išsimiegojęs, ne sergantis?

💡 Ką galima padaryti mokykloje

1. „Bazės patikrinimas": klasėje prieš pamoką — 1 min. „ar pavalgei? ar gėrei vandens? ar miegojai?" Ne moralizavimas, o rūpestis.
2. Savaitės eksperimentas: mokiniai stebi savo vandens gėrimą ir savijautą. Paprasta lentelė — ryte, per pietus, vakare.
3. Vandens prieiga klasėje: praktinis klausimas administracijai — ar mokiniai gali lengvai pasiekti geriamą vandenį per pamokas?