(Rytinė dvikova) Ką daryti, kai vaikas sako „Mokykla yra nesąmonė“?

Tai nutinka tūkstančiuose namų kiekvieną rytą. Žadintuvas. Antklodės tempimas. Ir tada ji – frazė, kuri tėvams suveikia kaip elektros šokas: „Aš neisiu. Ten yra nesąmonė. Ten kankynė. Aš nenoriu ten būti.“

Mūsų, tėvų, automatinė reakcija dažniausiai būna gynybinė. Mes išsigąstame. Mums atrodo, kad jei vaikas taip sako, vadinasi, jis nesupranta išsilavinimo svarbos, jis tingi, arba (dar baisiau) mes kažką padarėme ne taip. Todėl mes pradedame „atšaudinėti“ loginiais argumentais:

• „Tu privalai.“
• „Visi eina, ir tu eisi.“
• „Be mokyklos būsi niekas.“
• „Aš einu į darbą, tu eini į mokyklą – toks tavo darbas.“

Bet ar kada nors šie argumentai suveikė? Ar vaikas staiga pasakė: „Ačiū, tėti/mama, dabar aš supratau švietimo sistemos vertę ir bėgu į matematikos pamoką su džiaugsmu“? Niekada.

Kodėl? Nes kai vaikas sako „nesąmonė“, jis kalba ne apie logiką. Jis kalba apie jausmą.

Ką iš tikrųjų reiškia žodis „Nesąmonė“?

Išverskime šią frazę iš „paauglių kalbos“ į suaugusiųjų: „Nesąmonė“ = „Aš jaučiuosi bejėgis. Aš jaučiuosi nekompetentingas. Man nuobodu, ir aš nematau prasmės daryti sunkius dalykus, kai namuose yra lengvų dalykų.“

Pabandykite įlįsti į jų kailį. Namuose jų smegenys gauna greito dopamino (telefonas, žaidimai, filmukai). Mokykloje dopaminas dingsta. Ten reikia sėdėti, klausyti, daryti dalykus, kurių nepasirinkai, ir dažnai jaustis, kad kažko nemoki. Tai iš tikrųjų, biologine prasme, yra nemalonu. Tai yra kankynė jų smegenims, pripratusioms prie pramogų.

Todėl pirmas žingsnis – nustoti ginčytis su faktu. Taip, iš jo perspektyvos mokykla yra bausmė.

„Aikido“ metodas tėvams

Kovos menuose, kai priešininkas smogia, tu neblokuoji smūgio jėga (nes susižeisi), o pasitrauki ir panaudoji jo jėgą. Taip pat ir čia. Kai vaikas sako „Mokykla yra nesąmonė“, nesakykite „Ne, tai ne tiesa“.

Pabandykite šį 3 žingsnių scenarijų:

(1 žingsnis) Legalizuokite jausmą (Validacija)

Tai pats svarbiausias ir sunkiausias žingsnis. Jums reikia sutikti su vaiko emocija, neprisiimant atsakomybės ją pakeisti.

Ką sakyti:

• „Girdžiu tave. Skamba, kad šiandien tikrai labai nenori ten eiti.“
• „Žinau. Kartais mokykla tikrai užknisa. Aš tave suprantu.“
• „Tikrai, keltis ryte, kai taip šilta lovoje, ir eiti spręsti lygčių atrodo kaip visiška nesąmonė.“

Vaikas tikisi pasipriešinimo. Kai jūs sutinkate su jo jausmu (ne su faktu, kad nereikia eiti, o su jausmu, kad sunku), jis nustoja gintis. Jūs tampate ne priešu, o sąjungininku.

(2 žingsnis) Paaiškinkite prasmę per „Sporto salės“ metaforą

Kai emocija nuslūgsta (paprastai vakare arba automobilyje, bet ne konflikto įkarštyje), pakalbėkite apie tai, kodėl mes kankinamės.

Ką sakyti: „Žinai, aš galvojau apie tai, ką sakei. Kad mokykla yra kankynė. Iš dalies tu teisus. Tai kaip sporto salė. Įsivaizduok: tu eini kilnoti sunkų metalą. Tai irgi yra nesąmonė. Kam kilnoti daiktą aukštyn-žemyn? Bet tu tai darai ne dėl metalo. Tu tai darai, kad užaugtų raumuo. Mokykla yra smegenų sporto salė. Istorijos datos ar trikampiai yra tavo svarmenys. Gali būti, kad gyvenime tau jų neprireiks. Bet gebėjimo prisiversti padaryti sunkų darbą tau prireiks visada. Mes einame į mokyklą ne tam, kad būtume protingi. Mes einame tam, kad būtume stiprūs.“

(3 žingsnis) Pakvieskite į suaugusiųjų pasaulį

Užuot vertę jį jaustis mažu vaiku, kuriam reikia nurodymų, duokite jam atsakomybę už savo požiūrį.

Ką sakyti: „Aš negaliu padaryti, kad mokykla būtų linksma kaip 'TikTok'. Ji tokia nebus. Tai tavo darbas. Bet aš galiu tave išklausyti, kai grįši piktas. Mums nereikia, kad tau patiktų kiekviena pamoka. Mums reikia, kad tu tiesiog nueitum ir 'atstumtum savo štangą'. O vakare mes galėsime veikti tai, kas tau patinka.“

Svarbiausia taisyklė tėvams

Kai vaikas sako baisius dalykus („nekenčiu mokyklos“, „mesiu mokslus“, „ten visi durniai“), jūsų užduotis nėra jį pataisyti. Jūsų užduotis – atlaikyti tą emociją ir neišsigąsti.

Jūs esate jo ramybės uostas. Jei uostas pradeda banguoti kartu su laivu (jūs pradedate rėkti ar panikuoti), laivas neturi kur dėtis.

Tad kitą rytą, kai išgirsite „Mokykla yra nesąmonė“, giliai įkvėpkite, nusišypsokite ir pasakykite: „Žinau, brangusis. Kartais tikrai taip atrodo. Bet aš tave myliu, pusryčiai ant stalo, ir mes vis tiek važiuojame. Nes mes darome sunkius dalykus.“

Tai ir yra geriausia pamoka, kurią galite jiems duoti.