1. Tyrimai rodo, kad vaikai, kurių tėvai dažnai kalba apie vertybes, yra labiau linkę jas internalizuoti ir vadovautis jomis savo elgesyje (Grusec & Goodnow, 1994).
2. Neuromokslininkai atrado, kad vertybėmis pagrįstas sprendimų priėmimas aktyvuoja smegenų sritis, susijusias su emocijomis ir savirefleksija (Greene et al., 2001).
3. Pasak psichologo Martino Seligmano, optimizmas ir atsparumas yra vertybės, kurias galima išugdyti per tikslingo auklėjimo praktikas.
4. Įdomu tai, kad vaikai iki 7-8 metų dažnai vertina poelgius pagal pasekmes, o ne ketinimus. Tai vadinama "moralinių sprendimų heteronomija" (Piaget, 1932).
5. Tyrimai rodo, kad tėvų ir vaikų vertybių nesutapimas paauglystėje yra normalus ir net sveikintinas reiškinys, skatinantis individualumą ir kritinį mąstymą (Knafo & Schwartz, 2004).
6. Tyrimai rodo, kad jau 14 mėnesių kūdikiai gali atpažinti ir vertinti prosocialų elgesį (Hamlin et al., 2007).
7. Vaikų gebėjimas atpažinti ir vertinti teisingumą vystosi apie 3-4 metus (Sloane et al., 2012).
8. Paauglystėje smegenų regionai, susiję su socialine kognicija ir empatija, patiria reikšmingus pokyčius, kas daro įtaką vertybių formavimuisi (Blakemore & Mills, 2014).
9. Vertybių stabilumas didėja su amžiumi, tačiau išlieka tam tikras lankstumas visą gyvenimą (Schwartz et al., 2001).

Kaip matote, vertybių ugdymas yra sudėtingas, bet labai svarbus procesas (augimo ir brandos kelias). Šio seminaro metu sieksime ne tik suteikti žinių, bet ir praktinių įgūdžių, kurie padės tėvams tapti efektyvesniais vertybių "treneriais" savo vaikams.

• Būtų laimingas
• Mylėtų savo šalį
• Pabaigtų universitetą
• Būtų finansiškai nepriklausomas
• Turėtų tvirtą moralinį kompasą
• Būtų empatiškas ir užjaučiantis kitus
• Sektų savo aistra ir pašaukimu
• Sugebėtų kurti ir palaikyti sveikus santykius
• Būtų fiziškai ir psichiškai sveikas
• Turėtų kritinio mąstymo įgūdžius
• Būtų atsparus gyvenimo iššūkiams
• Mokėtų efektyviai komunikuoti
• Būtų kūrybingas ir inovatyvus
• Turėtų stiprų savivertės jausmą
• Gebėtų prisiimti atsakomybę už savo veiksmus
• Būtų pilietiškai aktyvus ir atsakingas
• Turėtų gerą humoro jausmą
• Mokėtų valdyti savo finansus
• Būtų atviras naujoms patirtims ir kultūroms
• Gebėtų spręsti konfliktus taikiai
• Turėtų stiprų šeimos jausmą
• Būtų sąžiningas ir patikimas
• Mokėtų užsienio kalbų
• Turėtų aiškų gyvenimo tikslą
• Būtų ekologiškai sąmoningas
• Gebėtų mokytis visą gyvenimą
• Būtų drąsus išreikšti savo nuomonę
• Turėtų gerą darbo etiką
• Būtų tolerantiškas įvairovei
• Gebėtų rasti balansą tarp darbo ir asmeninio gyvenimo

Erikas Eriksonas išskyrė aštuonias žmogaus raidos stadijas, kurios svarbios vertybių formavimuisi:

1. Kūdikystė (0-18 mėn.): Pasitikėjimas vs. Nepasitikėjimas
• Vaikas mokosi pasitikėti aplinka ir žmonėmis. Jūsų meilė ir rūpestis padeda formuoti bazinį pasitikėjimą.
2. Ankstyvoji vaikystė (18 mėn. - 3 m.): Savarankiškumas vs. Gėda ir abejonės
• Vaikas pradeda tyrinėti aplinką. Skatinkite jo savarankiškumą, bet nustatykite aiškias ribas.
3. Žaidimų amžius (3-5 m.): Iniciatyva vs. Kaltė
• Vaikas pradeda planuoti ir vykdyti veiklas. Palaikykite jo iniciatyvą ir kūrybiškumą.
4. Mokyklos amžius (6-12 m.): Darbštumas vs. Menkavertiškumas
• Vaikas mokosi naujų įgūdžių. Skatinkite jo pastangas ir įvertinkite pasiekimus.
5. Paauglystė (12-18 m.): Tapatumas vs. Vaidmenų sumaištis
• Paauglys ieško savo tapatumo. Padėkite jam atrasti savo vertybes ir įsitikinimus.
6. Jaunystė (18-40 m.): Artimumas vs. Izoliacija
• Jaunas suaugęs kuria gilius santykius. Ankstesnės stadijos formuoja gebėjimą mylėti ir pasitikėti.
7. Branda (40-65 m.): Generatyvumas vs. Sąstingis
• Suaugęs rūpinasi kitais ir kuria palikimą. Vertybės perduodamos kitoms kartoms.
8. Senatvė (65+ m.): Ego integralumas vs. Neviltis
• Žmogus apmąsto savo gyvenimą. Tvirtos vertybės padeda priimti gyvenimo baigtinumą.

Lorencas Kohlbergas išskyrė tris pagrindines moralinės raidos stadijas, kurios parodo, kaip keičiasi vaikų moralinis mąstymas:

1. Prieškonvencinė stadija (iki 9 m.)
• Vaikas vertina elgesį pagal bausmes ir atlygius.
• Skatinkite gerą elgesį, bet aiškinkite ir "kodėl" tai svarbu.
2. Konvencinė stadija (10-20 m.)
• Paauglys orientuojasi į socialines normas ir taisykles.
• Padėkite suprasti visuomenės taisyklių prasmę ir svarbą.
3. Pokonvencinė stadija (20+ m.)
• Suaugęs žmogus vadovaujasi universaliais etikos principais.
• Skatinkite kritinį mąstymą apie moralines dilemas.

• Kūdikystė (0-2 metai): • Pasitikėjimas • Saugumas • Meilė • Priėmimas
• Ankstyvoji vaikystė (2-5 metai): • Savarankiškumas • Smalsumas • Kūrybiškumas • Draugiškumas • Pagalba kitiems
• Vidurinė vaikystė (6-11 metų): • Darbštumas • Atsakomybė • Sąžiningumas • Pagarba kitiems • Bendradarbiavimas • Teisingumas
• Paauglystė (12-18 metų): • Individualumas • Lojalumas • Drąsa • Tolerancija • Ambicingumas • Socialinis teisingumas
• Jaunystė (18-25 metai): • Nepriklausomybė • Intymumas • Profesinė kompetencija • Pilietiškumas • Atvirumas naujoms patirtims • Empatija
• Suaugystė (25+ metai): • Atsakomybė už kitus • Produktyvumas • Integralumas • Dosnumas • Išmintis • Savirealizacija

Praktiniai patarimai tėvams:

1. Ankstyvoje vaikystėje modeliuokite pageidaujamą elgesį ir aiškiai įvardinkite vertybes.
2. Vidurinėje vaikystėje skatinkite vaikus dalyvauti sprendimų priėmime ir diskutuokite apie pasekmes.
3. Paauglystėje suteikite erdvės tyrinėti skirtingas vertybes ir idėjas, bet būkite pasiruošę diskutuoti ir dalintis savo požiūriu.
4. Jaunystėje palaikykite savarankiškus sprendimus, bet būkite patarėju, kai to prašoma.
5. Visais amžiaus tarpsniais pripažinkite, kad vertybių ugdymas yra nuolatinis procesas, kuriame klaidos yra neišvengiamos ir vertingos mokymosi galimybės.

Ar kada nors pastebėjote, kad jūsų vaikas kartoja jūsų žodžius ar elgesį? Tai nėra atsitiktinumas! Jūs esate patys svarbiausi savo vaiko mokytojai, net kai to nesuvokiate. Šį reiškinį puikiai paaiškina Alberto Bandūros socialinio mokymosi teorija.

Bandūros socialinio mokymosi teorija paprastai

Albertas Bandūra, žymus psichologas, atrado, kad mes mokomės ne tik iš tiesioginės patirties, bet ir stebėdami kitus. Jis tai pavadino "modeliavimu" arba "stebimasis mokymasis". Štai kaip tai veikia:

1. Dėmesys: vaikai atkreipia dėmesį į savo tėvų elgesį.
2. Išsaugojimas: jie įsimena, ką matė.
3. Atkartojimas: vėliau jie bando atkartoti tą elgesį.
4. Motyvacija: jei elgesys duoda teigiamų rezultatų, jie jį kartoja.

Kodėl tai svarbu?

1. Jūs esate gyvas pavyzdys: jūsų vaikai mokosi iš jūsų kasdien, net kai nemanote, kad jie stebi.
2. Veiksmai kalba garsiau nei žodžiai: jūsų elgesys daro didesnį poveikį nei tai, ką sakote.
3. Vertybės perduodamos per elgesį: jūsų kasdieniai veiksmai rodo, kas jums iš tikrųjų svarbu.
4. Įgūdžių mokymasis: vaikai stebi, kaip jūs bendraujate, sprendžiate problemas ar valdote emocijas.

Praktiniai patarimai:

1. Būkite sąmoningi: Pagalvokite, kokį pavyzdį rodote kasdien.
2. Kalbėkite apie savo vertybes: Paaiškinkite vaikams, kodėl elgiatės tam tikru būdu.
3. Pripažinkite klaidas: Parodykite, kaip mokotės iš klaidų ir atsiprašote.
4. Skatinkite refleksiją: Klauskite vaikų, ką jie mano apie jūsų ar kitų žmonių elgesį.
5. Būkite nuoseklūs: Stenkitės, kad jūsų žodžiai ir veiksmai sutaptų.

Įdomus faktas: Bandūra atliko garsųjį "Bobo lėlės" eksperimentą, kur vaikai, stebėję agresyvų elgesį su lėle, vėliau patys elgėsi agresyviai. Tai parodė, kaip stipriai vaikus veikia suaugusiųjų pavyzdys.

Atminkite: Jūs ne visada būsite tobuli, ir tai normalu. Svarbu, kad stengtumėtės rodyti gerą pavyzdį ir mokytumėtės kartu su savo vaikais.

• Kaip reaguojate, kai kas nors nesiseka?
• Kaip dažnai matosi, kad skaitote knygas?
• Kaip elgiatės su nepažįstamais žmonėmis gatvėje ar parduotuvėje?
• Kaip prižiūrite savo fizinę sveikatą (mankšta, mityba)?
• Kaip sprendžiate konfliktus su sutuoktiniu/partneriu?
• Kaip planuojate ir taupote pinigus?
• Kaip reaguojate į kitų žmonių sėkmę?
• Kaip laikotės duoto žodžio ar pažadų?
• Kaip tvarkotės namuose ir palaikote švarą?
• Kaip paskirstote laiką tarp darbo ir šeimos?
• Kaip reaguojate į kritiką?
• Kaip rodote meilę ir prisirišimą šeimos nariams?
• Kaip elgiatės su gyvūnais?
• Kaip valdote savo emocijas streso situacijose?
• Kaip kalbate apie kitus žmones, kai jų nėra šalia?
• Kaip naudojate technologijas ir socialinę mediją?
• Kaip elgiatės vairuodami automobilį?
• Kaip reaguojate, kai padarote klaidą?
• Kaip išreiškiate dėkingumą kasdieniame gyvenime?
• Kaip priimate sprendimus šeimoje?
• Kaip elgiatės su seneliais ar vyresnio amžiaus žmonėmis?
• Kaip rūšiuojate atliekas ir rūpinatės aplinka?
• Kaip leidžiate laisvalaikį?
• Kaip reaguojate į netikėtus pokyčius ar planus?
• Kaip dalyvaujate bendruomenės gyvenime ar savanoriaujate?
• Kaip kalbate apie savo kūną ir išvaizdą?
• Kaip laikotės sveikos gyvensenos principų (miegas, alkoholis, rūkymas)?
• Kaip sprendžiate finansines problemas?
• Kaip švenčiate pasiekimus – tiek didelius, tiek mažus?
• Kaip išreiškiate savo kultūrinį ar religinį identitetą?

Vertybių ugdymas yra nuolatinis augimo ir brandos procesas, kurį galime natūraliai įpinti į kasdienį šeimos gyvenimą. Štai keletas idėjų, kaip tai padaryti:

1. Ryto rutina • Dėkingumas. Pradėkite dieną įvardindami, už ką esate dėkingi. • Atsakomybė. Leiskite vaikams patiems pasikloti lovą ar pasiruošti pusryčius.
2. Kelionė į mokyklą • Pagarba. Aptarkite, kaip svarbu gerbti kitus eismo dalyvius. • Punktualumas. Paaiškinkite, kodėl svarbu nevėluoti.
3. Pamokų ruoša • Atkaklumas. Paskatinkite nepasiduoti, susidūrus su sunkumais. • Sąžiningumas. Pabrėžkite, kodėl negalima nusirašinėti ar apgaudinėti.
4. Laisvalaikis • Kūrybiškumas. Skirkite laiko meninei veiklai ar žaidimams. • Smalsumas. Kartu tyrinėkite gamtą ar skaitykite knygas.
5. Namų ruoša • Bendradarbiavimas. Paskirstykite namų ruošos darbus visiems. • Atsakomybė. Leiskite vaikams prižiūrėti augalus ar naminius gyvūnus.
6. Vakarienės metas • Šeimos vienybė. Valgykite kartu, be telefonų ar TV. • Pagarba. Mokykite gerbti maistą ir jį ruošiančius žmones.
7. Vakaro rutina • Refleksija. Aptarkite dienos įvykius ir išmoktas pamokas. • Meilė. Išreikškite meilę ir prieraišumą prieš miegą.

Praktiniai patarimai:

1. Būkite nuoseklūs. Vertybės įsisavinamos per nuolatinį kartojimą.
2. Aiškinkite "kodėl". Padėkite vaikams suprasti vertybių prasmę.
3. Pripažinkite pastangas. Pagirkite, kai vaikai elgiasi pagal vertybes.
4. Būkite lankstūs. Prisitaikykite prie skirtingų situacijų ir vaikų amžiaus.
5. Mokykitės kartu. Pripažinkite, kad ir jūs vis dar augat ir tobulėjat.

Tyrimai rodo, kad vaikai, kurių šeimose reguliariai aptariamos vertybės, yra labiau linkę jas internalizuoti ir vadovautis jomis savo elgesyje (Grusec & Goodnow, 1994).

Atminkite - kiekviena diena yra galimybė ugdyti vertybes. Net maži, kasdieniai veiksmai gali turėti didelį poveikį jūsų vaikų charakterio formavimuisi.

Mieli tėveliai, Ar kada nors pagalvojote, kaip lengva šiuolaikiniame pasaulyje pasiklysti tarp to, ko mums tikrai reikia, ir to, ko tiesiog norime? Mes visi esame tame pačiame laive, plaukiančiame per nuolatinių reklamų, socialinių medijų įtakos ir visuomenės lūkesčių bangas.

Prisiminkime tą jausmą, kai nusiperkame naują daiktą. Tas momentinis džiaugsmas, tas trumpalaikis pasitenkinimas... Bet ar jis išlieka? Ar tas naujas išmanusis telefonas iš tiesų pagerino mūsų gyvenimo kokybę, ar tiesiog suteikė trumpalaikį malonumą?

Kartais jaučiamės, tarsi mums reikėtų visko – naujausių technologijų, madingų drabužių, prabangių atostogų. Bet ar tai tikrai yra tai, ko mums ir mūsų vaikams reikia, kad augtume ir bręstume kaip asmenybės?

Būkime sau atlaidūs – visi kartais pasiduodame šiems troškimams. Tai žmogiška. Tačiau svarbu stabtelėti ir paklausti savęs: "Ar šis daiktas man tikrai reikalingas? Ar jis atspindi mano tikrąsias vertybes? Ar jis padės man ir mano vaikams tapti geresniais žmonėmis?"

Pabandykime kartu peržvelgti savo namus, savo gyvenimo būdą. Galbūt pastebėsime, kad kai kurie daiktai, kuriuos laikėme būtinais, iš tiesų yra tik mūsų norų atspindys. Ir tai gerai – tai puiki proga augti, mokytis ir keistis.

Atminkime, kad mūsų vaikai mokosi iš mūsų pavyzdžio. Kai mes mokomės atskirti norus nuo poreikių, mes ne tik kuriame geresnį gyvenimą sau, bet ir rodome kelią savo vaikams, kaip gyventi prasmingai ir atsakingai.

Būkime švelnūs sau šioje kelionėje. Kiekvienas žingsnis link sąmoningumo yra vertingas. Kartu mes galime atrasti, kas iš tiesų yra svarbu, ir perduoti šias žinias savo vaikams – tai yra tikroji branda ir augimas.

Kompulsyvus daiktų kaupimas yra sudėtingas psichologinis reiškinys, kuris gali turėti rimtų pasekmių žmogaus gyvenimui. Sovietmečiu daiktų kaupimas buvo ypač paplitęs dėl prekių trūkumo ir nestabilios ekonominės situacijos.

Kaupimo priežastys sovietmečiu

Sovietiniais laikais žmonės kaupė daiktus dėl kelių priežasčių:

• Prekių deficitas - daugelio prekių trūko, todėl žmonės stengėsi įsigyti ir kaupti viską, ką tik galėjo.
• Ekonominis nestabilumas - nuolatinė baimė dėl ateities skatino kaupti "juodai dienai".
• Psichologinis saugumas - daiktų turėjimas suteikė iliuzinį saugumo jausmą.

Kaupimo problema šiandien

Nors šiandien prekių trūkumo nebėra, kompulsyvus kaupimas išlieka aktuali problema:

• Psichologinės priežastys - kaupimas gali būti būdas nuslopinti nerimą ar kontrolės praradimo baimę.
• Emocinis prieraišumas - daiktai gali įgauti emocinę vertę ir tapti sunkiai atsiejami nuo asmens tapatybės.
• Perfekcionizmas - baimė išmesti daiktus dėl jų potencialaus naudingumo ateityje.

Kaupimo pasekmės

Kompulsyvus kaupimas gali turėti rimtų neigiamų pasekmių:

• Gyvenamosios erdvės perpildymas - tai gali tapti pavojinga gyvybei dėl gaisro ar kitų nelaimių rizikos.
• Socialinė izoliacija - gėda dėl namų būklės gali vesti prie santykių vengimo.
• Finansinės problemos - nuolatinis daiktų pirkimas gali sukelti finansinius sunkumus.
• Psichologinė įtampa - perpildyta aplinka didina stresą ir nerimą.

Pagalba ir gydymas

Norint įveikti kompulsyvų kaupimą, svarbu:

• Kreiptis profesionalios psichologinės pagalbos.
• Mokytis atskirti emocijas nuo daiktų.
• Palaipsniui mažinti daiktų kiekį, pradedant nuo mažų žingsnių.
• Ugdyti naujus įpročius ir elgesio modelius.

Svarbu suprasti, kad kompulsyvus kaupimas yra rimta problema, reikalaujanti profesionalios pagalbos ir artimųjų palaikymo. Nors sovietmečio įpročiai galėjo turėti įtakos šios problemos vystymuisi, šiandien ji dažnai susijusi su gilesnėmis psichologinėmis priežastimis ir reikalauja kompleksinio požiūrio į gydymą.

Tėvai gali kolekcionuoti:

1. Pašto ženklus
2. Monetas
3. Senovinius laikrodžius
4. Knygas
5. Meno kūrinius
6. Vyno butelius
7. Keramikos dirbinius
8. Retro plakatus
9. Senovinius žemėlapius
10. Mineralus ir akmenis
11. Senas fotografijas
12. Vintažinius automobilius
13. Arbatos puodelius
14. Porceliano figūrėles
15. Muzikos plokšteles
16. Antikvarines baldus
17. Kino plakatus
18. Senovinius darbo įrankius
19. Įvairių šalių vėliavas
20. Senovinius muzikos instrumentus

Vaikai gali kolekcionuoti:

1. Lipdukus
2. Komiksų knygas
3. Plunksnas
4. Kriaukles ir akmenukus nuo paplūdimio
5. Žaislus iš kiaušinių su siurprizais
6. Pokemonų korteles
7. Kamuoliukus
8. Skirtingų šalių monetas
9. Dinozaurų figūrėles
10. Lego rinkinius
11. Įvairius lapus ir augalus (herbariumas)
12. Sagutes ar ženkliukus
13. Įvairių spalvų plunksneles
14. Užsienio saldainių popierėlius
15. Miniatiūrines mašinėles
16. Įvairių šalių atvirukus
17. Įdomios formos debesis (nuotraukose)
18. Skirtingų rūšių plunksnas
19. Spalvotus akmenukus
20. Skirtingų formų snaiges (nuotraukose)

Kolekcionavimas ir vertybės:

Kolekcionavimas gali būti puikus būdas ugdyti ir stiprinti svarbias vertybes tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Štai kaip kolekcionavimas siejasi su vertybėmis:

1. Atkaklumas. Kolekcionavimas moko kantrybės ir atkaklumo siekiant užsibrėžto tikslo.
2. Tvarkingumas. Kolekcijos priežiūra ugdo organizuotumo įgūdžius.
3. Pagarba. Kolekcionuojant mokomasi gerbti ir vertinti daiktus, jų istoriją.
4. Smalsumas. Kolekcionavimas skatina domėtis ir tyrinėti pasaulį.
5. Kūrybiškumas. Kolekcionieriai dažnai kūrybiškai pristato ir eksponuoja savo kolekcijas.
6. Atsakomybė. Rūpinimasis kolekcija ugdo atsakomybės jausmą.
7. Taupumas. Kolekcionavimas gali mokyti taupyti ir planuoti išlaidas.
8. Socialiniai įgūdžiai. Keičiantis kolekcionuojamais daiktais, mokomasi bendrauti ir derėtis.
9. Istorijos vertinimas. Kolekcionuojant senovinius daiktus, ugdoma pagarba istorijai.
10. Tęstinumas. Kolekcionavimas moko ilgalaikio įsipareigojimo.

Tėvai ir vaikai, kartu kolekcionuodami, gali stiprinti tarpusavio ryšį ir perduoti vertybes per bendrą veiklą. Tai puiki proga dalintis žiniomis, patirtimi ir aistra.

Minimalizmas - tai gyvenimo būdas ir filosofija, kuri skatina sutelkti dėmesį į tai, kas iš tiesų svarbu, atsisakant pertekliaus ir nereikalingų dalykų.

Minimalizmo esmė auklėjime

Minimalizmas auklėjant vaikus reiškia sutelkti dėmesį į esminius dalykus, kurie padeda vaikui augti ir vystytis, atsisakant nereikalingų taisyklių, daiktų ar veiklų. Tai nereiškia, kad turime atsisakyti visko, bet verčiau atsirinkti tai, kas iš tiesų svarbu ir vertinga mūsų vaikų gyvenime.

Minimalizmo principai auklėjant

Aiškios ir prasmingos taisyklės

Vietoj daugybės smulkių taisyklių, susitelkite į kelias esmines, kurios yra tikrai svarbios jūsų šeimai. Šios taisyklės turėtų būti aiškiai suformuluotos ir pagrįstos. Aptarkite jas su vaikais, paaiškindami, kodėl jos yra svarbios.

Kokybiškas laikas kartu

Minimalizmas skatina mažiau laiko skirti nereikšmingoms veikloms ir daugiau dėmesio skirti kokybiškam laikui su vaikais. Tai gali būti pokalbiai, žaidimai ar bendros veiklos, kurios stiprina jūsų ryšį.

Mažiau daiktų, daugiau patirčių

Vietoj to, kad pirkti daugybę žaislų ar daiktų, sutelkite dėmesį į patirtis ir įgūdžių ugdymą. Tai gali būti išvykos į gamtą, kūrybinės veiklos ar nauji iššūkiai, kurie skatina vaikų augimą ir tobulėjimą.

Minimalizmo nauda auklėjant

1. Geresnis dėmesio sutelkimas: Mažiau daiktų ir dirgiklių padeda vaikams geriau sutelkti dėmesį į svarbius dalykus.
2. Kūrybiškumo skatinimas: Turėdami mažiau daiktų, vaikai yra priversti naudoti savo vaizduotę ir kūrybiškumą.
3. Emocinis stabilumas: Aiškios taisyklės ir mažiau chaoso namuose padeda vaikams jaustis saugiau ir stabiliau.
4. Geresni socialiniai įgūdžiai: Daugiau laiko praleidžiant kartu su šeima ir draugais, vaikai geriau lavina socialinius įgūdžius.

Kaip pradėti taikyti minimalizmą auklėjime

1. Peržiūrėkite savo namų aplinką ir pašalinkite nereikalingus daiktus.
2. Sukurkite kelias aiškias ir svarbias šeimos taisykles.
3. Skirkite daugiau laiko kokybiškam bendravimui su vaikais.
4. Skatinkite vaikus vertinti patirtis labiau nei daiktus.
5. Būkite pavyzdys savo vaikams, taikydami minimalizmo principus savo gyvenime.

Atminkite, kad minimalizmas yra kelionė, ne tikslas. Svarbu rasti pusiausvyrą, kuri tinka jūsų šeimai, ir nebijoti eksperimentuoti. Svarbiausia - sutelkti dėmesį į tai, kas iš tiesų svarbu jūsų vaikų augimui ir gerovei.

• Išmanusis telefonas
• Automobilis
• Kavos aparatas
• Sportiniai bateliai
• Prabangus laikrodis
• Mikrobanginė krosnelė
• Planšetinis kompiuteris
• Naujas sofos komplektas
• Elektrinis dantų šepetėlis
• Atostogos užsienyje
• Namų kino sistema
• Knygų skaityklė
• Abonementas į sporto klubą
• Dizainerio rankinė
• Robotas-dulkių siurblys
• Naujausia žaidimų konsolė
• Išmanioji apyrankė fitneso sekimui
• Dviratis
• Profesionalus plaukų džiovintuvas
• Naujausias mados žurnalas

Skaidrės apie “Noriu ir reikia” (nuoroda)

Skaidrės (nuoroda)

• Pagrindiniai asmeninės higienos įgūdžiai. Valyti dantis, plauti rankas, naudotis tualetu, pasirūpinti asmenine švara.
• Drabužių tvarkymas. Mokėti apsirengti, susirišti batų raištelius, pasirinkti tinkamus drabužius pagal orą.
• Paprastų užduočių atlikimas. Susidėti žaislus, sutvarkyti stalą pavalgius, pasikloti lovą.
• Paprasto maisto gaminimas. Galėti pasigaminti paprastą užkandį, pvz., sumuštinį, išsivirti kiaušinį, saugiai naudotis mikrobangų krosnele.
• Pagrindiniai mokykliniai įgūdžiai. Mokėti naudotis mokyklinėmis priemonėmis, tvarkingai laikyti ir naudoti mokyklinę kuprinę, tvarkyti savo mokymosi priemones.
• Savarankiškas namų darbų atlikimas. Gebėjimas pradėti ir užbaigti paprastas namų darbų užduotis, pvz., skaityti, rašyti, atlikti paprastas matematikos užduotis.
• Laiko planavimas. Supratimas apie laiką, gebėjimas laikytis paprastų dienos rutinų, pvz., pasiruošti mokyklai laiku.
• Pagrindiniai saugumo įgūdžiai. Žinoti pagrindinius saugumo principus, pvz., kaip elgtis gatvėje, kaip saugiai naudotis internetu.
• Bendravimo įgūdžiai. Gebėjimas bendrauti su bendraamžiais ir suaugusiais, prašyti pagalbos, išreikšti savo jausmus ir poreikius.
• Atsakomybės jausmas. Suprasti ir įgyvendinti paprastas atsakomybes, pvz., prižiūrėti augintinį ar laikytis namų taisyklių.
• Problemos sprendimo gebėjimai. Gebėti spręsti paprastas problemas, pvz., ką daryti, jei praranda daiktą, ar kaip elgtis susipykus su draugu.
• Pagalbos prašymas. Mokėti atpažinti, kada reikia suaugusiųjų pagalbos ir kaip jos paprašyti.

• Sudėtingesnė asmeninė higiena. Reguliariai rūpintis asmenine higiena, įskaitant dušą, dantų valymą, plaukų ir odos priežiūrą.
• Drabužių priežiūra. Mokėti skalbti, lyginti drabužius ir pasirinkti tinkamus drabužius įvairioms progoms.
• Mitybos planavimas ir maisto gaminimas. Gebėti paruošti paprastesnius ar sudėtingesnius patiekalus, planuoti sveiką mitybą.
• Namų ūkio darbai. Tvarkytis namuose, įskaitant valymą, dulkių siurbimą, indų plovimą.
• Mokyklinių užduočių atlikimas. Savarankiškai planuoti ir atlikti namų darbus, projektus; gebėti tvarkytis su mokymosi medžiaga.
• Laiko valdymas. Gebėti planuoti savo dienotvarkę, valdyti mokyklos, namų darbų, laisvalaikio ir kitų įsipareigojimų laiką.
• Pinigų valdymas. Supratimas apie pinigų valdymą, gebėjimas tvarkytis su savo kišenpinigiais ar atlyginimu iš trumpalaikio darbo.
• Saugumo taisyklės. Supratimas apie saugumą ir riziką, pvz., saugus elgesys vairuojant ar bendraujant internete.
• Bendravimo ir socialiniai įgūdžiai. Gebėjimas konstruktyviai bendrauti, spręsti konfliktus, užmegzti ir palaikyti sveikus santykius su draugais ir šeimos nariais.
• Atsakomybės prisiėmimas.  Prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, pavyzdžiui, laikytis namų taisyklių, rūpintis jaunesniais broliais ar seserimis.
• Sprendimų priėmimas ir problemų sprendimas. Gebėjimas priimti apgalvotus sprendimus ir spręsti sudėtingas problemas, įvertinant galimas pasekmes.
• Karjeros planavimas ir svarstymai apie ateitį.  Pradėti mąstyti apie ateities karjerą, mokslus, galbūt dalyvauti profesinės orientacijos programose ar praktikose.
• Sveikatos priežiūra. Pagrindinis supratimas apie sveikatos priežiūrą, pvz., kada kreiptis į gydytoją, vaistų vartojimas pagal nurodymus.
• Transporto naudojimas. Gebėjimas naudotis viešuoju transportu ar turėti pagrindinius vairavimo įgūdžius.