Šis mėnuo yra apie patyčias. Ta proga štai Jums idėja – patyčių vakcinacija. skamba pradžiai pobaisiai, bet pasiklausykite minties. Beje, pirmas mano išgirstas žodis buvo inokuliacija, patyčių inokuliacija, nu dar baisiau…
Pasižiūriu į http://www.lietuviuzodynas.lt paaiškinimus apie inoculatio (lotyniškai – skiepijimas), ten tokia išmintis – gyvų mikroorganizmų įleidimas į augalo ar gyvūno organizmą, norint sukelti imunitetą. Na o dabar pabandykime susieti dvi temas – patyčias ir karantiną.
Ir štai Jums pirma sąsaja – karantino metu patyčių skaičius dvigubai sumažėjo (pala, šaltinėlis yra kažkur http://www.mediavaikai.lt). Na ir ką, yra teigiamų dalykų apie tą karantiną… Na bet deja blogi aspektai yra didesnio svorio, todėl šia sąsaja nesidžiaukime.
Man matytas ir pažįstamas žmogus Robertas (vadovauja jums girdėtai reikalingai linijai) vienu metu pasakė įdomią mintį – “jeigu 1 procentas gyventojų suserga gripu, tai yra skelbiama epidemija. Ar galite įsivaizduoti, kokio mąsto problema yra vaikų patyčios? Tai milžiniška epidemija” (šaltinėlis: radau bernardinuose, bet labai panašią taiklią minti ji sakė ir čia – https://www.lrt.lt/naujienos/gyvenimas/13/912535/specialistai-patycias-vadina-epidemija-o-patirties-semiasi-is-svedu-ten-gresia-teisine-atsakomybe)
Jei tai yra epidemija, gal pabandykime ir čia pritaikyti visuotinai priimtas priemones. Pavyzdžiui – vakcinaciją. Taip, mes galime saugoti vaikus nuo patyčių, prižiūrėti, reaguoti, gelbėti… O gal… vakcinuoti? Na aišku čia nėra ta mintis, kad iš vaiko taip išsityčioti tiek, kad paskui jau jis į nieką nereaguoja. Ne, ne ši mintis. Kita. Aš galiu kokį plakatą didelį nupiešti – PATYČIOMS – NE. Ne, ir ne ši mintis. Štai ši – vaikui leisti susidurti valdomoje aplinkoje su streso nekeliančia patyčių doze, kad jis lavintų efektyvius reakcijos būdus, jei susitiks gyvai. Dabar pasakysiu kelias patyčių frazes (tik vaikams nesakykite, nes čia jūs ne vakcinuosite, o suvarysite visą tikrą COVID-21):
- “tu iš viso kodėl gyveni dar?”
- “nieks tavęs čia nemėgsta”
- “apskritai turi dingti”
Kai vaikai išgirsta tokias grubias (nors ir švelniu balsu pasakytas) frazes, kurios yra gryna verbalinė agresija, problema darosi tikrai didelė, ypač jeigu išgirdęs žmogus asimiliuoja tokias frazes į savęs vaizdą. Ar aiškiai kažkaip pasakiau? Jeigu man sako, kad aš esu durnas, problema tikrai tampa problema, kai aš perimu šią mintį. O jeigu visgi kaip nors apsisaugoti, kad šios patyčių frazės, net jeigu jas ir pasako, tiesiog taip ir “nuteka ir neprilimpa”. Jaučiate, kurlink vedu? Gerai, dar nesakysiu žodžio “vakcinacija”, paminėsiu vėliau. Nu visgi paminėjau. Tai ir panerkime.
Pristatau jums terminą – nuostatų inokuliacija (šaltinėlis – https://psychologenie.com/explanation-of-inoculation-theory-with-examples). Tai auganti tyrinėjimų sritis, kurios gali atnešti naudos tėvams ir paaugliams. Kas gi yra studijuojama? Asmens nuostatos, įsitikinimai, savivertė gali būti apsaugota, kai yra atliekama lengva pavojų ekspozicija su tikslu išugdyti atsparumą, nesukeliant žalos. Ar neprimena vakcinacijos? Tai štai ir visa esmė – vaikų ir paauglių atsparumas gali būti ugdomas ir stiprinamas spaudimo ar patyčių atžvilgiu, kai jaunuolis palaipsniui susiduria su nedidele streso doze saugioje aplinkoje. Va taip. Skamba baisiai?
Kokia gi tai mintis? Tai nėra patyčių pateisinimas, tai yra vaikų parengimas situacijoms, kurių jie gali neišvengti, bet jie išlieka vis tiek pasitikintys savimi. Nes išsaugo savasties jausmą, turi vidinių frazių ar elgesio modelių, kaip reiktų elgtis. Įsivaizduojate, jam pasako “tavęs čia niekas nenori”. O jaunuolis viduje reaguoja ne skausmu, o vidinėmis frazėmis “ah, gavau iššūkį’, arba “gerai, aš tokiems reikalams esu pasiruošęs”. Būtent vedamas tokios nuostatos jis lengviau parinks būdus, ne kaip atsikirsti, o tiesiog kaip neleisti puolančiam jaustis, kad pavyko įskaudinti.
Toks specialistas Džošas Komptonas (va kaip jis atrodo – https://www.linkedin.com/in/joshcompton/) teigia, kad būtent tėvai gali būti kaip savotiški vakcinatoriai su vaidmenų žaidimų pagalba. Su vaikais vaidindami situacijas, kai bendraamžiai siūlo parūkyti, tėvai gali vėliau net iki metų išsaugoti taip vadinamus įgūdžius atsispirti spaudimui. O gal net perkelti savo gebėjimą pasipriešinti į grubesnes kitas situacijas.
Paimkime kad ir tokią situaciją – vienas vaikas stumia savo brolį nuo virtuvės stalo kėdės, rėkdamas “traukis, čia mano vieta”. Tėtis ar mama gali tai savo griežtu balsu išspręsti, bet gali pasiūlyti stumiamam vaikui dabar sustoti ir sugalvoti, kaip gintis, bet nežeminti. Kai pastarasis linkteli, kad sugalvojo, paprašo pirmojo vėl pasakyti tą patį, tik pašnibždomis. Ir dar kartą, ir dar kartą. Štai Jums ir vakcinacija. Neleiskite vaikams greitai pabėgti iš lengvo streso situacijų, prašykite, kad jie ieškotų frazių sau, žodžių kitiems, kad jaustųsi nesugniuždyti.
Štai tokia toji mintis. O šiandien yra įdomi konferencija. (čia daugiau sužinosite: https://www.konferencija2021.bepatyciu.lt/) Mano minėtas Robertas su komanda gerus darbus daro ir dalinasi. Gal sudominsiu, aplankykite. Nors tiesa, registracija tai baigėsi. Na bent prie durų gal …
Idėjų pasisemti padėjo Mary Widdicks (2019) ir kiti įdomūs žmonės