Naujoji vaikų ir jaunimo karta jau nebeįsivaizduoja savo gyvenimo be interneto, kompiuterio ar mobilaus telefono. Jų tėvai yra tie pirmieji, kurie įtraukė technologijas į savo gyvenimus. O mūsų mokytojams, kurių nemaža dalis yra vyresnė nei 50 metų, į elektronį bendravimą, naujuosius kompiuterius žiūri su atsargumu. Jų tarpe tikrai yra daug, kurie jau tapo vos ne nuolatiniai facebook gyventojai. Yra dalis, kurie vadovaujasi kai kuriais asmeniniais principais (pavyzdžiui “Aš už gyvą bendravimą”), neleidžiančiais ateiti technologijoms į asmeninį gyvenimą.
Yra dalis, kurie ir į savo pedagogo veiklą neįtraukia beveik techninių priemonių. Kreida ir lenta – ko dar reikia?
Bet mokyklose vis daugiau projektų, naujų idėjų yra pagrįstos ar stipriai susijusios su kompiuteriais. Tarkime, vienas mokytojas sugalvojo internete paruošti pratimų rinkinį, kurį gali naudoti ir kiti kolegos. Visus juos planuoja sudėti į facebook ar google+. Ką daryti su tais mokytojais, kurie net neturi socialinių tinklų sąskaitų? Neretai sprendžiama labai paprastai – į technologijas neįsitraukę pedagogai yra tiesiog ignoruojami.
Garsus JAV sociologas Everetas Rodžersas yra sukūręs tokį terminą – ankstyvieji prisitaikėliai (early adopters). Tai yra asmenys, kurie linkę nuolat išbandyti kažką naujo, net jei dabar egzistuojantys produktai yra geri ir patenkinantys turimus poreikius. Tai gali būti technologijos, automobiliai, mobilūs telefonai ar pan. Everetas Rodžersas žmones suskirsto į tokias penkias grupes:
- Inovatoriai
- Ankstyvieni taikytojai
- Ankstyvoji dauguma
- Vėlyvoji dauguma
- Lėtinantieji
Taip atrodo maždaug šių žmonių pasiskirstymas (wikipedia):
Taigi ką daryti su tais pedagogais, kurie į technologijas mokykloje žiūri su pasipriešinimu? Jie greičiausiai yra tie, kurie papuola į tą 16 proc. grupę, vadinamą Lėtinantieji.
Pirmiausia turime nusiteikti, kad mokykloje tikrai bus šių žmonių, net jei nieko ir nekalba ar aiškiai neišsiduoda. Na o kitas kolega kaip tik gali būti tas, kuris jus spaus kuo greičiau išbandyti, perkelti viską į internetą (gal jis yra iš tos ankstyvųjų taikytojų grupės).
Pirmiausia įvertinkite, kad greiti pokyčiai gerai suveikia tik daliai žmonių. Bet net jei tai daliai ir suveikia ir patinka, tuoj netrukus jiems ir ta nauja idėja jau nebepatiks, nes jie vėl lauks naujos idėjos, bus nugirdę apie labai keistą naują būdą kitoje mokykloje ir pan. Nepamirškite, santykiai tarp kolegų yra svarbiau nei technologijų taikymas.
Todėl gerbkite lėtinančiųjų atsargumą, bet nepataikaukite jiems. Pakvieskite juos išmokti. Vienas iš gerų būdų – suporuoti pedagogus ir kurį laiką vienam iš besimokančių leisti daugiau stebėti, ruošti medžiagos turinį.
Kitas būdas – paprašyti besipriešinantį pedagogą pristatyti savo pačią mėgstamiausią mokymo metodą, pamoką ir kartu perkelti į internetą. Tai gali juos uždegti, ar bent parodyti, kad kokybė galimai nenukentės, kai bus panaudotos technologijos. Gal tai yra Google classroom ar Squirrels technologijos klasėje, tai gerai atrasti su kolega, kuris jau yra tai išbandęs.
Vis daugiau atsiranda programų, kurios leidžia su moksleiviais bendrauti per technologijas, pasiekti jų tėvus greičiau. Ruben Puentedura sukūrė SAMR modelį, kuriuo bandė pagrįsti ir parodyti, kaip integruoti technologijas į mokyklas. S – substitution. Tai įprastų priemonių pakeitimas kompiuterinėmis technologijomis. Paprasčiausiai tai yra suskaitmeninimas. A – augmentation, papildymas. Tai prie jau įprasto mokymo medžiagos pridedamos papildomos nuorodos, video paaiškinimai ir pan. M- modifikacija. Tai yra jau kitoks mokymosi būdas, kuris neįmanomas su įprastomis priemonėmis. Tarkime, grupė dirba prie vieno dokumento. R – redefinition (perbraižymas). tai yra yra mokymasis, kai moksleivis daro kažką tokio, kas anksčiau buvo neįmanoma. Tarkime, videoreportažas, interaktyvūs klausimynai ir pan.
Atsargūs mokytojas neretai kritikuoja technologijas tik dėl pirmojo žingsnio. Jiems parodžius, kaip technologijos gali modifikuoti mokymąsi, priauginti naujas galimybes ar pasiūlyti visiškai nežinomus mokymosi būdus būtų geras tikslas.
Vadovams tik svarbu, kad besipriešinančių mokytojų neprašytų naujoviškai perdėlioti visų pamokų. Jie gali būti nepasiruošę stresui, su kuriuo susidurs.