Nuo rugpjūčio 1 dienos ir nuo lapkričio 1 dienos bus pasikeitimų. Ir visi jie veda, kad darbe neliktų psichologinio smurto, o jeigu jis ir įvyksta, tai turi būti tinkamai sprendžiama. Ir iki šių papildymų darbo teisėje buvo nustatyta darbdavio atsakomybė, kad būtų sukurta darbe tokia aplinka, kur darbuotojas nepatirs priešiškų, neetiškų, agresyvių, užgaulių veiksmų.
Susipažinkite su LR Darbo kodekso 30 straipsniu geru pavadinimu “Darbuotojų garbės ir orumo gynimas”. Pirmoji dalis nurodo psichologinį turinį. Negalima patirti nieko, kas kėsintųsi į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumą, fizinį ir psichologinį asmens neliečiamumą. Darbuotojų negalima įstumti į padėtį, kur jis bejėgis gintis. Darbuotojo negalima sumenkinti. Darbdavys turi ne tik tai spręsti, bet ir imtis psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencinių priemonių. Apie tai reikės paskelbti savo darbuotojams.
Darbo kodeksas pradeda numatyti, kuriose vietose turi būti stebima, ar nevyksta mobingas. Tai yra:
- darbo vietose (taip pat ir privačioje vietoje, jeigu tuo metu atlieka darbo funkcijas);
- pertraukų ir valgymo metu, tualetuose ir kitose sanitarijai ir higienai skirtose vietose;
- su darbu susijusių išvykų, kelionių, mokymų, renginių metu, ar tiesiog socializacijos metu;
- bendraujant elektroninėje erdvėje;
- darbdavio suteiktose patalpose;
- pakeliui į ar iš darbo.
Kaip matote, pakeitimai veda link tikslesnės problemos įvardijimo. Dabar bus įvardijama ne tik teisė į garbės ir orumo gynimą, bet įvardijamas smurtas ir priekabiavimas. Taigi po pakeitimų darbdavys turės pravesti mokymus darbuotojams apie smurto ir priekabiavimo pavojus, šalinimo ir kontrolės priemones, darbuotojų teises ir pareigas priekabiavimo atvejais, nustatyti pranešimo apie smurtą ir priekabiavimą teikimo bei nagrinėjimo tvarką, visi darbuotojai turės būti supažindinti pasirašytinai.
Jeigu darbe yra daugiau nei 50 darbuotojų, suderinus su profesine sąjunga ar darbo taryba darbdavys turės patvirtinti smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką, apie tai viešai paskelbti visiems. Na ir aišku įgyvendinti.
Na o dabar stiprioji dalis: smurtas ir priekabiavimas bus laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu (58 DK str.). Būtent ten nustatoma, kad šiurkštus pažeidimas yra ir “priekabiavimas dėl lyties ar seksualinis priekabiavimas, diskriminacinio pobūdžio veiksmai ar garbės ir orumo pažeidimas kitų darbuotojų ar trečiųjų asmenų atžvilgiu darbo metu ar darbo vietoje“. Tai padariusį darbuotoją galima atleisti be jokio įspėjimo ir nemokėti jam išeitinės išmokos. Aišku, reikėtų pareikalauti rašytinio pasiaiškinimo (na nebent jis atsisako). Senatis berods yra 6 mėnesiai.
Lietuvoje pradėjo augti skundų skaičius dėl psichologinio smurto (mobingo) darbo vietoje. Valstybinė darbo inspekcija 2020-ais metais gavo 16 skundų, 2021-ais – 118 skundų, o šiemet per pusmetį – 93 skundai. Tiesa, tik dalis yra patvirtinami (šiemet – 17). Skundų skaičius auga ir darbo ginčų komisijose. Augimas toks: 2019-1, 2020-34, 2021-36. Taip, tai yra kol kas tik vienetiniai atvejai, bet tema yra “atidaroma”. Daugelis dar tyli. Manoma (2013 m. apklausa dėl darbo sąlygų tyrimo), kad 17 proc. yra patyrę veiksnių, įtakojančių psichinę būseną. Moterys – dvigubai dažniau.
Taigi, turėkime paviršiuje šį DK 26 straipsnio punktą:
Darbdavys privalo imtis priemonių, kad darbuotojas darbo vietoje nepatirtų priekabiavimo, seksualinio priekabiavimo ir nebūtų duodami nurodymai diskriminuoti, taip pat nebūtų persekiojamas ir būtų apsaugotas nuo priešiško elgesio ar neigiamų pasekmių, jeigu pateikia skundą dėl diskriminacijos ar dalyvauja byloje dėl diskriminacijos;26 straipsnis. Darbuotojų lyčių lygybė ir nediskriminavimas kitais pagrindais
(idėjų pasisėmiau iš dr. A. Petrauskas, Savaitė, Nr. 31, 2022; LR Darbo kodeksas).