Prancūzai įstatymu uždraudė naudotis mokykloje išmaniaisiais telefonais. Visiems iki šešiolikos metų moksleiviams nebus galima naudotis bet kokiais prietaisais, galinčiais prisijungti prie interneto. O dėl leidimo vyresniems gali spręsti kiekviena mokykla. Iniciatyva tokiam draudimui atėjo po tyrimų, kad vaikai, kurie nesinaudoja mobiliais telefonais, parodė geresnius testų rezultatus. O dar prezidentas Makronas pasakė, kad sieks mažinti vaikų priklausomybę nuo mobilių telefonų. Vienas iš argumentų – be įstatymo pagalbos mokyklos, nusprendusios drausti naudojimąsi mobiliais telefonais, patirdavo ir patiria tiek moksleivių tiek jų tėvų didelį spaudimą leisti. Viskas, mokyklos turi vykdyti įstatymą. Bet kartu kilo ir kitas klausimas – ar tikrai mobilūs telefonai yra tik problema, kai kalba eina apie ugdymo procesą.
Dabar kyla jau naujas išbandymas – kaip išmokyti vaikus išgyventi be interneto ir technologijų. Ar jie sutiktų vykti į stovyklą, kur nėra interneto ryšio? Atsakymas jau dabar matosi – sunku, neįdomu. Beje, pastebėkime vieną dalyką – kiek vaikų tėvai naudojasi telefonais. O kiek pedagogų leidžia sau per pamokas atsiliepti į skambutį? Tai gaunasi kaip dvigubas standartas. Vaikus norime išgelbėti, bet patys “gyvename” su mobiliais rankose. Atkreipkite dėmesį, kiek tėvų vaikų žaidimų aikštelėje naudojasi mobiliais, o ne su vaikais žaidžia.
Žešuvo (Rzeszów) mieste Lenkijoje vykdytas eksperimentas beveik nepavyko. 200 savanorių pildė savistabos lapus, ką veikė internete. Tada turėjo patys savaitei atsijungti ir nenaudoti interneto. Absoliučiai daugumai nepavyko ištempti šios savaitės. Tik keliolika sugebėjo. K. Young šiuo tyrimu pastebėjo, kad dabartinė jaunoji karta realiai labai daug savo gyvenimo perkelia į internetą. Net savo identiškumą kuria internete.
Dabartiniai paaugliai viską randa internete. Ir daugiausiai tik su mobiliu telefonu. Transporto tvarkaraščiai, susiorientavimas mieste, maisto patiekalai, muzika. Ne visi pasakytų mintinai savo tėvų telefono numerio. Ir tendencijos tik stiprėja. Kuo jaunesnis vaikas, tuo sunkiau išbūna be interneto ir mobilaus išmaniojo. Tai rodo ir stovyklų, kuriose yra sąmoningai atsisakoma interneto ir technologijų, patirtis. Ypatinga problema yra pertraukos. Kai tik rankose telefonas, jaunimas nustoja tarpusavyje kalbėtis. Kai tik jo nėra, jie sugalvoja žaidimų, įsitraukia į sportą, galiausiai tiesiog daugiau pamato aplink pasivaikščiodami.
Ir štai Jums atsiliepimai apie stovyklas, kur nėra interneto. Pirmosios dienos – labai sunku. Nuolatinis jausmas, kad kažko nematė ar praleido. Nors šiaip vaikai ir paaugliai supranta, kad jie yra priklausomi. Bet į tokią stovyklą savo noru vėl vykti nenorėtų.
Jau daugiau nei dešimtmetis yra bandoma sukurti naują diagnozę – priklausomybę nuo interneto. Tik ką neseniai buvo keliamas klausimas dėl priklausomybės nuo kompiuterio. Dabar tai persikėlė į rankose laikomą mobilų telefoną. O gal tai ne priklausomybė? Nors tarptautiniame ligų klasifikatoriuje yra nustatytos priklausomybės nuo žaidimų, nuo lošimų, interneto naudojimas dar nėra apibrėžtas kaip liga. Mūsų ten dabar yra daug.
(padėjo parašyti A-Zet, Nr. 8, 2019; taip pat straipsnis “Internet Addiction in Adolescents”. https://content.sciendo.com/downloadpdf/journals/ptse/11/3/article-p194.xml)