Skirtumas tarp vadinamosios tūkstantmečio (milianesų) ir prieš tai buvusių kartų yra jų požiūris į pasaulį. Šios dienos paaugliai skiriasi nuo milianesų ir tuo, kaip leidžia laiką. Patirtis kardinaliai skiriasi nuo ankstesnių kartų. Ir labiausiai viskas pasikeitė, kaip dabartinė vaikų ir paauglių karta į savo gyvenimus įtraukė išmaniuosius telefonus. Ir labiausiai pokyčiai įvyko prieš nepilnus dešimt metų.
Taigi, kas įvyko 2010-2012 metais, kad taip dramatiškai pakeitė paauglių elgesį? Ekonominė krizė ir išmanieji telefonai. Štai kas atsitiko. Neseniai buvo pasibaigusi ekonomikos krizė, išėjusi iš mokyklos Y karta bandė rasti savo vietą rinkoje, jų tėvai bandė atsigauti po ekonominės krizės išbandymų. O Z karta atrado, tiksliau, gavo išmaniuosius telefonus. Visi, arba beveik visi. Taigi, vaikai tapo išmaniaisiais vaikais, arba “i” vaikais. iVaikais.
Pasižiūrėkime, ką veikė ir darė paskutinius dešimt metų dabartinė vaikų karta. O ji nuėjo nuo kompiuterių prie planšečių, galiausiai – prie išmaniųjų telefonų. Dabartinė vaikų karta, augusi kartu su išmaniaisiais telefonais, slapta atidaryta Facebook sąskaita, Instagramo paskyrą turėję dar prieš baigiant mokyklą, jie net nežino ir nesupranta, kad buvo toks gyvenimas anksčiau, kuomet nebuvo interneto ir nuolatinio ryšio su visu pasauliu rankose.
Išmaniųjų telefonų atsiradimas žymiai ir ryškiai pakeitė paauglių elgesį- nuo socialinių santykių iki psichinės sveikatos. Šie pokyčiai apėmė visą pasaulį. Nepaisė sienų, rasių ir kultūrų. Pokyčiai vienodi tiek turtingiems, tiek iš sunkiau besiverčiančioms šeimoms. Gyvenantiems kaime ar mieste. Ten, kur yra bent vienas veikiantis mobilaus ryšio bokštas, gausu bus ir paauglių, gyvenančių telefonuose.
Nėra viskas tik blogai. Mieliau laiką leidžiantys lovose ar savo kambariuose nei mašinose ar vakarėliuose šiuolaikiniai paaugliai yra daug saugesni nei kada nors buvo. Žymiai mažiau jų patenka į auto avarijas ar išbando alkoholio, kitų medžiagų.
Auklėjimo būdai, mokyklos reikalavimai ir kultūra taip pat turi įtakos paaugliams. Tačiau dvigubai išaugusi išmaniųjų telefonų ir socialinių tinklų reikšmė yra galingas žemės drebėjimas, kokio mes nesame patyrę ilgą laiką.
Kas visgi yra paradoksalu: jie yra ir labiau pažeidžiami nei milianesai. Tyrimai rodo (apie JAV), kad depresija ir savižudybių skaičius dramatiškai didėja nuo 2011 metų.
Tarkim, ankstesnėse kartose (nuo 1970-ųjų ar vadinamojoje X kartoje) išėjimas iš namų, rūkymas ir alkoholio ragavimas buvo paauglių nepriklausomybės manifestas. Tuo tarpu, šiuolaikiniai paaugliai nenoriai palieka namus be tėvų. Be to, jie mažiau linkę eiti į pasimatymus. Tokiu būdu sumažėjo ir paauglių seksualinis aktyvumas. Vidutiniškai dabartiniai paaugliai pirmąjį intymųjį kartą turi baigdami mokyklą – metais vėliau nei X karta.
Net vairavimas, jaunuolių nepriklausomybės simbolis, prarado savo svarbą. Nėra reikalo skubėti laikyti teises, kai namie yra vairuotojai – mama ir tėtis. Teises laikosi daugiau iš reikalo, o ne iš noro.
Nepriklausomybė nėra nemokama – reikia susimokėti už kurą ar kokteilio taurę, tad ankstesnės kartos paaugliai anksti pradėdavo dirbti. Vėlyvaisiais 1970 – aisiais 77 procentų moksleivių dirbdavo, o jau 2010-jų viduryje tik 55 proc (JAV).
Bendrai kalbant apie brandą ir raidą, raidos stadijos tarsi persikelia keliais metais į priekį: tai, ką daro 15-mečiai – geria, rūko, užsiima seksu ir pan., dabar persikėlė į 18-mečius. O 15-mečiai elgiasi kaip 13-mečiai. O vaikystė prasitęsė ir į mokyklos etapą.
Tai kodėl dabartiniai paaugliai neskuba džiaugtis nepriklausomybe? Tam įtakos turi tiek ekonomikos ir auklėjimo pokyčiai. Šiuolaikinė visuomenė labiau vertina aukštąjį išsilavinimą nei anksti pradėtą darbinę veiklą, tėvai drąsina vaikus ilgiau likti namuose ir studijuoti, nei eiti dirbti pilnu krūviu. Žinoma, paaugliai nesipriešina šiai idėjai. Ir ne todėl, kad jie labai norėtų studijuoti, bet todėl, kad jų socialinis gyvenimas vyksta telefonuose. Jiems nebūtina išeiti iš namų tam, kad susitiktų su draugais.
Įdomu tai, kad palyginus su X karta, “i”/Z karta turi daugiau laisvo laiko. Tad, ką jie veikia visą tą laiką? Jie yra telefone, savo kambaryje, vieni ir dažniausiai …. išgyvena stresą. Paradoksalu, kad nors ir šios kartos paaugliai daug praleidžia laiko su tėvais po vienu stogu, tačiau jie neturi glaudesnio ryšio su tėvais kaip, kad X karta. Z kartos paaugliai tiesiog nekreipia dėmesio į šeimą. Dar daugiau, nuo 2000 iki 2015 metų maždaug 40 procentų sumažėjo paauglių, besimatančių su draugais kiekvieną dieną, skaičius.
Daugelis įsivaizduoja, kad paaugliai tiek laiko leidžia telefonuose, nes juos tai daro laimingesnius. Tačiau daug tyrimų rodo, kad taip nėra. Tyrimai rodo, kad paaugliai, kurie vidutiniškai daugiau laiko praleidžia ekranuose yra daug nelaimingesni nei tie, kurie daugiau laiko praleisdavo užsiimdami kita veikla (sportas, šokiai, menas, muzika). Ir jokių išimčių. Visos ekrano veiklos susijusios su didesniu nelaimingumu, o atitinkamai kitos veiklos su didesniu laimingumu.
Tad, jei norėtumėte duoti patarimą kaip tapti laimingu šiuolaikiniam jaunuoliui, patarimas turėtų būti tiesmukas – padėk telefoną, išjunk nešiojamą kompiuterį ar planšetę ir veik ką nors, kur nėra ekrano.
Facebook žada jus sujungti su draugais, bet Z kartos paauglių portretas rodo ką kita: tai vieniša, sutrikdyta karta. Paauglių vienišumas pradėjo augti 2013 metais ir auga iki šiol.
Aktyvumas ekranuose turi tiesioginių sąsajų su depresija ir savižudybėmis. Kuo daugiau laiko praleidžiama ekranuose, tuo dažnesni depresijos simptomai. Įdomu ir tai, kad paaugliai, praleidžiantys 3 ir daugiau valandų per dieną ekranuose, 35 proc. turi didesnę savižudybės riziką. Žinoma, depresiją ir savižudybes lemia ne tik ekranai, bet ir kitos priežastys.
Nors paaugliai dabar rečiau išeina į vakarėlius, tačiau dabar juos visus ‘dokumentuoja’: deda į Facebook’ą, Instagramą, TikTok ar kitur. Tad paauglys greitai pasijunta nuvertintas ir vienišas, jei jo nepakviečia kartu, o jis tai pamato draugų nuotraukose. Ši tendencija ypač stipriai pasireiškia tarp merginų nes jos dažniau naudoja socialinius tinklus. Nerimą sukelia ir “laikų” skaičius: panelė, įdėjusi savo pranešimą, nerimastingai lauks pritarimo iš kitų dalyvių komentarų “laikų” ar širdelių pavidalu. Be to, merginos labiau pažeidžiamos kiberpatyčiomis, kai tuo tarpu vaikinai linkę tyčiotis fiziškai būdami vienas su kitu.
Kita ekranų “dovana” – miego sutrikimai. Dabartiniai paaugliai miega maždaug 7 valandas. Paskutinis dalykas, ką jie mato prieš miegą yra telefonas. Jis yra ir pirmas dalykas, kurį pamato atsibudęs jaunuolis. O jei naktį tenka keltis, telefonas greičiausiai atsidurs jaunuolio rankose. Dažnas paauglys eina miegoti su telefonu rankose arba jį laiko po pagalve. Miego sutrikimai veda prie daugybės elgesio problemų, tokių kaip, lėtesnis mąstymas, polinkis į ligas, antsvoris ir aukštas kraujo spaudimas. Taip pat gali būti ir nerimo bei depresijos priežastimi.
Išmanieji telefonai gali būti miego trūkumo priežastimi, kas gali tapti depresijos priežastimi arba atvirkščiai telefonai gali sukelti depresiją, kuri savo ruožtu sukels miego sutrikimus. Koreliacija tarp telefono ir depresijos ryšio yra pakankamai stipri, kad daugelis tėvų lieptų vaikams padėti į šalį telefonus. Telefonai veikia ne tik paauglius, jie turi įtakos ir jau vėliau jiems suaugus. Pavyzdžiui, depresija linkusi kartotis. Paauglystė yra svarbus etapas ugdytis socialinius įgūdžius, bet jei jie neugdomi, tai vėliau atsiliepia ir suaugusiojo gyvenime.
Taigi, kaip nebūtų keista, šitame atėjusiame dešimtmetyje mes galime matyti daugiau suaugusiųjų, kurie žinos, kokį emoji panaudoti jausmams išreikšti, bet ne kaip tai išreikšti veidu ir gestais, kai susitiksite juos kavinėje, klube ar paskaitoje.
Minčių pasisemta iš Jean M. Twenge knygos apie ikartą (2017 metai)