Rinkimai 40-yje šalių (Rusijoje, JAV, Indijoje…), vasaros Olimpinės žaidynės, galimai turėsime pirmuosius skraidančius automobilius… O Lietuvoje toliau smarkiausi dalykai vyks socialiniuose tinkluose. O kaip su švietimu?
Švietimo specialistai, mokytojai, psichologai, tėvai ir mokiniai, mes visi dalijamės bendra svajone – kurti tokį mokymo aplinką, kurioje kiekvienas mokinys galėtų ne tik mokytis, bet ir augti, vystytis bei atrasti savo pašaukimą. Pirmiausia, norėčiau palinkėti, kad 2024-ieji metai taptų inovacijų ir technologijų integracijos į švietimą pradžia. Vis dažniau matome, kaip technologijos keičia mokymo būdus, todėl svarbu, kad mokyklos galėtų lengvai prisitaikyti prie šių pokyčių. Tai reiškia ne tik naujausias technologijas klasėse, bet ir mokymo programas, kurios ruoštų mokinius dirbti su naujausiomis technologijomis. Pats kaip auklėtojas bandysiu šiais metais startuoti su mažuoju auklėtojo portalu, kur bus galima greitai rasti reikalingą informaciją.
Antra, labai svarbu skatinti ne tik akademinį, bet ir emocinį bei socialinį mokinių ugdymą. Per daug pas mus nerimo, pasyvumo, vienišumo. Mokyklose turėtų būti daugiau dėmesio skiriama emocinės sveikatos palaikymui ir socialinių įgūdžių lavinimui. Tai reiškia, kad mokytojų rengimo programose turėtų būti daugiau dėmesio skiriama emocinio intelekto, empatijos ir bendravimo įgūdžių ugdymui. Tegyvuoja įsibėgėjanti gyvenimo įgūdžių programa.
Taip pat labai svarbu palaikyti mokytojus jų profesinėje kelionėje. Tai reiškia ne tik finansinį atlyginimą, bet ir galimybes tobulėti, dalyvauti kvalifikacijos kėlimo kursuose, seminaruose ir mokymuose. Mokytojų gebėjimas augti ir mokytis yra tiesiogiai susijęs su mokymo kokybe. Jeigu prarasime mokytojus, mes neteksime mokyklos. Tik nepamirškime, mokytojai nėra tik ministerijos instrukcijų vykdytojai. Turime suteikti jiems vis daugiau laisvės būti savimi, būti mokytoju taip, kaip jie supranta.
Dar vienas svarbus palinkėjimas yra didesnis įtraukumas ir prieinamumas visiems mokiniams. Tai reiškia, kad švietimo sistema turėtų būti pritaikyta įvairių poreikių turintiems vaikams, nepriklausomai nuo jų fizinės ar protinės būklės, socialinės ar ekonominės padėties. Ruoškimės mūsų artėjančiams 2024-ų metų rugsėjui. Įtraukusis ugdymas taps naujasis standartas.
Galiausiai, norėčiau palinkėti, kad švietimo sistema skatintų kūrybiškumą ir inovatyvumą. Tegul vis dažniau savo nuomonę pasako moksleiviai. Tai reiškia, kad mokyklos turėtų suteikti erdvę eksperimentams, kūrybinėms iniciatyvoms ir naujovėms. Mokiniai turėtų jausti, kad jų idėjos ir mintys yra vertinamos ir skatinamos. Ir net jeigu jos skamba keistai, os tegul irgi turi būti matomos. Net ir nekokybiškos.
O dabar – 366 žingsniai. Keliaukime!