„Mokymosi motyvacija“
Mokymosi motyvacijos stoka yra dažna problema, su kuria susiduria daugelis mokinių. Ši pamoka skirta padėti mokiniams, kurie jaučia visišką nenorą mokytis, tingi, nemato prasmės ar tiesiog vengia mokymosi. Mūsų tikslas - empatiškai pažvelgti į šią situaciją, padėti mokiniams suprasti savo jausmus ir atrasti vidines bei išorines motyvacijas mokytis. Pamokoje nagrinėsime mokymosi svarbą, tyrinėsime įvairius motyvacijos šaltinius ir praktikuosime strategijas, padėsiančias įveikti nenorą mokytis.
Apie temą plačiau
Mokymosi motyvacijos stoka yra kompleksinis reiškinys, apimantis psichologinius, socialinius ir neurologinius aspektus:
Psichologiniu požiūriu, saviveiksmingumo teorija (Albert Bandura) teigia, kad mūsų tikėjimas savo gebėjimais stipriai veikia motyvaciją. Mokiniai, kurie netiki savo gebėjimu sėkmingai mokytis, dažnai praranda motyvaciją.
Neurobiologiniai tyrimai rodo, kad motyvacija yra glaudžiai susijusi su smegenų atlygio sistema. Kai mokiniai patiria sėkmę ar malonumą mokydamiesi, išsiskiria dopaminas, skatinantis norą tęsti veiklą.
Švietimo psichologijoje išskiriama vidinė ir išorinė motyvacija. Vidinė motyvacija, kylanti iš asmeninio susidomėjimo ir malonumo, yra stipresnė ir ilgalaikė, palyginti su išorine motyvacija, pagrįsta apdovanojimais ar bausmėmis.
Socialinė-kognityvinė teorija pabrėžia aplinkos ir socialinių veiksnių įtaką motyvacijai. Tėvų, mokytojų ir bendraamžių požiūris į mokymąsi gali stipriai paveikti mokinio motyvaciją.
Mindset teorija (Carol Dweck) teigia, kad mūsų įsitikinimai apie savo gebėjimus gali būti "fiksuoti" arba "augantys". Augančio mąstymo ugdymas gali padidinti motyvaciją mokytis.
Tikslų nustatymo teorija rodo, kad aiškūs, konkretūs ir pasiekiami tikslai gali padidinti motyvaciją ir veiklos efektyvumą.
Emocinis intelektas yra svarbus veiksnys valdant frustraciją ir nerimą, kurie dažnai lydi mokymosi procesą. Emocijų valdymo įgūdžiai gali padėti įveikti nenorą mokytis.
Subtemos
Pamokos metu pradėsime nuo empatišku požiūriu pagrįstos diskusijos apie jausmus, susijusius su nenoru mokytis. Analizuosime įvairias priežastis, kodėl mokiniai gali prarasti motyvaciją. Nagrinėsime mokymosi svarbą įvairiose gyvenimo srityse, siekdami atrasti asmeninę prasmę. Aptarsime skirtumą tarp vidinės ir išorinės motyvacijos, ieškodami būdų ugdyti vidinę motyvaciją. Praktikuosimės nustatyti mažus, pasiekiamus tikslus, kurie gali padėti atkurti pasitikėjimą savimi. Tyrinėsime įvairius mokymosi stilius ir strategijas, padėsiančias atrasti efektyviausius individualius mokymosi būdus. Taip pat diskutuosime apie tai, kaip keisti negatyvų požiūrį į mokymąsi ir ugdyti "augantį mąstymą".
Papildoma informacija 90 min. pamokai
Ilgesnėje pamokoje turėsime galimybę giliau išnagrinėti motyvacijos temą ir atlikti daugiau praktinių užduočių. Mokiniai kurs savo "mokymosi motyvacijos žemėlapius", identifikuodami asmeninius interesus ir kaip jie gali būti susieti su mokymosi procesu. Praktikuosimės naudoti mindfulness technikas, padedančias įveikti nerimą ir frustraciją, susijusius su mokymusi. Analizuosime sėkmės istorijas žmonių, kurie įveikė mokymosi iššūkius, ieškodami įkvėpimo. Atliksime grupines užduotis, skirtas kurti palaikančią mokymosi aplinką klasėje. Nagrinėsime, kaip technologijos gali būti panaudotos mokymosi procesui padaryti įdomesnį ir labiau įtraukiantį. Taip pat skirsime laiko individualių strategijų kūrimui, kaip integruoti mokymąsi į kasdienį gyvenimą maloniais ir prasmingais būdais.
Ugdomos kompetencijos
- Pažinimo kompetencija: mokiniai gilins supratimą apie mokymosi procesą ir jo svarbą asmeniniam tobulėjimui.
- Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija: ugdys emocinį intelektą ir savireguliacijos įgūdžius, būtinus įveikti mokymosi iššūkius.
- Kūrybiškumo kompetencija: mokysis kūrybiškai spręsti mokymosi motyvacijos problemas, ieškodami naujų ir įdomių mokymosi būdų.
- Komunikavimo kompetencija: tobulins gebėjimą išreikšti savo jausmus ir mintis apie mokymąsi, bei klausytis kitų patirčių.