Kalba eis apie studentus ir apie vyresnių klasių moksleivius, kurie mokyklos ar universiteto teritorijoje jau nuolat visur keliauja su nešiojamu kompiuteriu.
Manau, Lietuvoje nešiojamieji kompiuteriai tuoj ateis kaip didelė banga ir į Lietuvos mokyklas. Kaip stiliaus dalykas. Ir kartu kaip priemonė, kuri suteikia iliuziją, kad dabar geriau mokysimės. Universitetuose tai jau tampa kaip privaloma priemonė su savimi atsinešti ir turėti visose paskaitose. Dar į būtinų daiktų kompleksą įeina kava dideliame puodelyje. Mobilus. Privalomai.
Ir iš tikro, su kompiuterio pagalba gali greitai konspektuoti, gali greitai surasti reikalingą papildomą informaciją, žvilgterti į savo visus turimus online užrašus. O kaip patogu yra iš karto fotografuoti rodomas skaidres, prisijungti prie internetinių duomenų bazių. Ah, tiesa, gali net kam nors parašyti ir paklausti. O gali ir paklausti ne vien tik apie temą, kurią studijuoji. Gali paklausti ir apie tai, kaip vakar sekėsi gimtadienyje. Matote spąstus?
Taigi, nešiojamieji kompiuteriai. Turi tik pagerinti mokymąsi. 2017-ais metais Mičigano valstybinio universiteto tyrėjai nustatė, kad studentai, kurie atsineša kompiuterius į paskaitas, nesimoko geriau. Net daroma išvada, kad geriau jau būtų jie kompiuterį palikę namuose. Buvo vertinama, kiek dažnai studentai naudojasi internetu, kaip aktyviai dalyvauja paskaitose, vertino, kiek buvo motyvuoti mokytis dėstomo dalyko, kaip gerėjo gaunamos žinios. Išvada paprasta – nešiojamo kompiuterio turėjimas paskaitose nesusijęs su geresniu mokymusi ir išmokimu. Įdomu pastebėti, kad stebėti 84 studentai iš visos paskaitos (100 min.) beveik pusę laiko skyrė neakademiniams reikalams (40 min.). Ir tai sudarė socialinė medija, elektroniniai laiškai, interneto parduotuvės, naujienos, pasikalbėjimai, filmų žiūrėjimas, žaidimai. Ir iš to viso laiko, kada buvo internete, tik 5 minutes skyrė toms temoms, kurios susijusios su dėstoma tema.
Moksleivis ar studentas atrodo, kad rimčiau yra nusiteikęs mokytis, kai prieš jį yra kompiuterio ekranas, atrodo, jis konspektuoja. Bet ten taip pat yra ir Youtube, ir Facebook, Instagram. Ir jie “atjungia” besimokančiuosius nuo mokymosi. Kyla klausimas, ar interneto naudojimas ne mokymosi tikslais yra priežastis, dėl ko krenta mokymosi rezultatai. O gal tiesiog tai yra neįdomios pamokos ar paskaitos? Paskutinę mintį galima dalinai patvirtinti Glorijos Mark (ir kt., 2014) tyrimu. Tyrėjai parodė, kad kai tik atsiranda nuobodulio jausmas, naudojimasis internetu iš karto išauga. Bet greičiau naudojimasis internetu pamokose ir paskaitose daugiau yra simptomas, rodantis kitą nematomą problemą, kitas studento ar moksleivio savybes (motyvacija, savikontrolė). Greičiausiai tai net daugiau yra įprotis arba net negebėjimas sustabdyti savo blaškymosi, negėbėjimo susikaupti. O čia jau panašu į dėmesio problemas ar net sutrikimus.
O dabar baigiamoji mintis – užrašų fiksavimas ranka o ne klaviatūra duoda geresnius rezultatus. Netikite? Žvilgterkite į šį tyrimą. 2014-ais Pam Mueller ir Daniel Oppenheimer nustatė, kad net jei kompiuteris naudojamas vien tik užrašams fiksuoti, tai “pralošė” prieš rašymą ranka.
O taip norėtųsi viską dabar daryti su kompiuteriu. Tegul geriau Kalėdų ar Naujų metų dovana būna paprasta užrašų knygutė. Pabandykite.