Motyvacija mokytis – tai kompleksinis reiškinys, turintis įtakos mokinių pasiekimams ir jų požiūriui į mokymąsi. Mokymosi motyvacija gali būti skirstoma į išorinę ir vidinę. Nors išorinė motyvacija yra svarbus veiksnys pradinėse mokymosi stadijose, ilgalaikė mokymosi sėkmė dažnai priklauso nuo mokinių vidinės motyvacijos. Vidinė motyvacija kyla iš žmogaus vidaus, pavyzdžiui, nuoširdaus susidomėjimo dalyku, o išorinę motyvaciją lemia išoriniai veiksniai, pavyzdžiui, apdovanojimai arba bausmių vengimas.
Išorinė motyvacija klasėje gali apimti tokius dalykus kaip: nedideli prizai, žetonai, papildomi kreditai, lipdukai, įvertinimai ir pan. Tačiau išorinė motyvacija gali duoti atvirkštinį efektą. Taip yra todėl, kad žmonės jaučiasi turį teisę į kažką. Jie taip pat jausis taip, tarsi jiems būtų “sumokėta” už darbą.
Tad, kaip mokytojai gali padėti mokiniams pereiti nuo išorinės paskatų sistemos link vidinio noro mokytis? Šiame straipsnyje aptarsime kelias strategijas, kurios gali padėti šiame procese.
Atpažinkite ir pabrėžkite mokinių interesų sritis
Vienas iš pagrindinių būdų skatinti vidinę motyvaciją – tai atpažinti, kokie temų aspektai labiausiai domina mokinius, ir integruoti juos į mokymosi procesą. Tai reiškia, kad reikia skirti laiko pažinti kiekvieno mokinio interesus ir pabandyti pritaikyti pamokų turinį taip, kad jis atitiktų šiuos interesus.
Kai mokytojai žino, kas domina jų mokinius, jie gali pritaikyti pamokų turinį, padarydami jį įtraukiančiu ir motyvuojančiu. Štai keletas praktinių patarimų, kaip mokytojai gali sužinoti apie savo mokinių interesus:
Anketos ir klausimynai. Pradėkite mokslo metus ar pusmetį nuo anketos ar klausimyno, kuriame mokiniai galėtų išreikšti savo pomėgius, laisvalaikio veiklas, mėgstamas knygas, filmus ar muziką. Tai gali būti atliekama tiek popieriuje, tiek naudojant skaitmenines platformas. Klausimynai gali būti anoniminiai ar asmeniški, priklausomai nuo to, ar jūs norite paskatinti mokinius atvirauti.
Neformalios diskusijos. Skirkite laiko neformaliems pokalbiams su mokiniais prieš ar po pamokų. Klauskite, kuo jie domisi, ką veikė savaitgalį ar per atostogas. Tai padeda sukurti atmosferą, kurioje mokiniai jaučiasi galintys laisviau dalintis asmeniniais interesais.
Projektinės veiklos. Leiskite mokiniams rinktis projektų temas, kurios atitinka jų interesus. Tai ne tik padeda mokytojui sužinoti apie mokinių pomėgius, bet ir suteikia galimybę mokiniams tyrinėti juos dominančias sritis giliau.
Mokinių dienoraščiai. Dienoraščių rašymas gali būti puikus būdas atskleisti mokinių interesus. Galite pateikti atvirų klausimų, kurie skatintų mokinius apmąstyti ir rašyti apie savo aistras, svajones ir planus.
Grupės diskusijos ir pristatymai. Organizuokite grupės diskusijas ar pristatymus apie įvairias temas, leidžiant mokiniams pasirinkti, apie ką jie norėtų kalbėti. Tai padės mokiniams išreikšti savo interesus akademinėje aplinkoje, tuo pačiu skatinant bendravimą ir bendradarbiavimą tarp mokinių.
Mokytojo dėmesingumas. Būkite dėmesingi mokinių komentarams per pamokas – kartais net atsitiktiniai pastebėjimai gali atskleisti daug apie mokinio interesus. Pavyzdžiui, jei mokinys dažnai kalba apie tam tikrą sporto šaką, tai gali būti proga integruoti šią temą į pamokų planus.
Tėvų įtraukimas. Tėvai gali būti vertingas informacijos šaltinis apie savo vaikų interesus. Susitikimai su tėvais ar net neformalus bendravimas elektroniniu paštu gali atskleisti informaciją, kurios mokytojai galbūt nežinojo.
Skatinkite savarankišką mokymąsi
Savarankiškumo skatinimas pamokų metu – tai būtinas šiuolaikinio ugdymo proceso elementas, kuris mokiniams padeda tapti atsakingais už savo mokymąsi ir ugdyti visą gyvenimą praversiančius įgūdžius. Štai keletas praktinių patarimų, kaip mokytojai gali skatinti mokinių savarankiškumą pamokose:
Aiškūs lūkesčiai – pirmasis žingsnis. Svarbu yra aiškiai nustatyti, ko tikimasi iš mokinių ir kokios naudos jie gali tikėtis iš savarankiško darbo. Aiškūs lūkesčiai padeda mokiniams suvokti savo atsakomybes ir skatina juos prisiimti iniciatyvą savo mokymosi procese.
Pasirinkimo galimybės – motyvacijos skatinimas Leidimas mokiniams pasirinkti, kaip jie nori atlikti tam tikras užduotis ar projektus, yra svarbus savarankiškumo aspektas. Tai gali būti temų, pristatymo būdų ar net darbo tempas. Suteikdami mokiniams laisvę pasirinkti, jūs ne tik įtraukiate juos į mokymosi procesą, bet ir skatinate jų savarankiškumą.
Mokymosi erdvės – Įvairovės įvedimas. Mokymosi erdvės, kuriose mokiniai gali dirbti individualiai arba mažose grupėse, yra puikus būdas skatinti savarankišką mokymąsi. Kiekvienoje erdvėje gali būti pateikiamos įvairios užduotys, skatinančios mokinius kritiškai mąstyti, būti kūrybiškiems ir priimti sprendimus.
Projektinės veiklos – mokymasis veiksmu. Projektinės veiklos mokinius skatina savarankiškai tyrinėti, analizuoti ir pristatyti informaciją. Tai suteikia puikią galimybę taikyti žinias praktiškai, dirbti komandose ir priimti sprendimus, kartu skatinant mokymąsi iš patirties, kuris yra neatsiejamas savarankiškumo aspektas.
Diskusijos ir refleksija – mokymosi supratimas. Reguliarios diskusijos apie mokymosi patirtį, iššūkius ir pasiekimus padeda mokiniams geriau suprasti savo mokymosi procesą. Atvira diskusija ir refleksija skatina savikritiką ir savarankišką mąstymą, suteikiant galimybę mokytis iš savo patirčių ir tobulinti mokymosi strategijas.
Mokymosi sutartys – atsakomybės prisiėmimas. Mokymosi sutartys, apibrėžiančios tikslus, naudojamus resursus, vertinimo kriterijus ir laiko planavimą, mokiniams padeda prisiimti atsakomybę už savo mokymąsi. Jos suteikia aiškų veiksmų planą ir skatina mokinius vadovauti savo mokymosi procesui.
Teikite grįžtamąjį ryšį
Teigiamas grįžtamasis ryšys yra itin reikšmingas skatinant tiek vidinę, tiek išorinę mokymosi motyvaciją. Jis padeda mokiniams suprasti, kad kiekvienas žingsnis jų mokymosi kelionėje yra svarbus ir vertinamas. Štai keletas praktinių patarimų, kaip tai padaryti efektyviai:
Dėmesys procesui, ne tik rezultatui. Kai vertinate mokinio darbą, stenkitės atkreipti dėmesį ne tik į baigtinį rezultatą, bet ir į pastangas bei pažangą, kurią jis padarė. Pavyzdžiui, vietoje frazės „Puikiai padirbėjai“, galite pasakyti „Matau, kaip sunkiai dirbai spręsdamas šią problemą, ir tai atnešė puikių rezultatų“.
Konkretumas. Teikdami grįžtamąjį ryšį, būkite kuo konkretesni. Vienas iš būdų – nurodyti specifines užduoties dalis, kuriose mokinys pasirodė ypač gerai, ir paaiškinti, kodėl jos buvo vertingos. Tai padeda mokiniui suprasti, kokius veiksmus reikėtų kartoti ateityje.
Skatinamasis komentaras. Viena iš efektyviausių teigiamo grįžtamojo ryšio formų yra skatinamasis komentaras. Pavyzdžiui, „Tavo gebėjimas analizuoti šį tekstą parodė puikų kritinio mąstymo lygį. Tikiu, kad toliau taikydamas šią strategiją, dar labiau pagerinsi savo įgūdžius“.
Savarankiškumo skatinimas. Grįžtamasis ryšys taip pat gali būti taikomas skatinti mokinių savarankiškumą, pavyzdžiui, teikiant pasiūlymus, kaip jie galėtų tobulinti savo darbą ateityje. Vietoj to, kad tiesiog nurodytumėte klaidas, pateikite klausimus ar užduotis, kurios skatintų mokinius patiems ieškoti sprendimų.
Skatinkite refleksiją
Skatinti mokinių refleksiją yra itin svarbu siekiant didinti jų vidinę motyvaciją mokytis, nes refleksija leidžia mokiniams suvokti mokymosi proceso prasmę ir vertę, taip pat įvertinti savo pažangą ir nustatyti tolesnius mokymosi tikslus. Štai keletas būdų, kaip tai galima padaryti efektyviai:
Mokymosi dienoraščiai. Skatinkite mokinius vesti mokymosi dienoraščius, kuriuose jie galėtų užfiksuoti savo mintis, išgyvenimus ir įžvalgas apie mokymosi procesą. Dienoraščiai padeda mokiniams reflektuoti savo mokymosi patirtį, identifikuoti, kas jiems sekasi gerai ir ką reikėtų tobulinti.
Refleksijos sesijos. Įtraukite reguliarias refleksijų sesijas pamokų metu, kurios skatintų mokinius diskutuoti apie tai, ką jie išmoko, kaip jie mokėsi ir kokias strategijas taikė. Tai gali būti grupinės diskusijos ar individualūs pokalbiai.
Savarankiškų tikslų nustatymas. Skatinkite mokinius nustatyti asmeninius mokymosi tikslus ir juos reguliariai peržiūrėti. Tai padeda mokiniams jausti atsakomybę už savo mokymąsi ir motyvuoja siekti asmeninės pažangos.
Atvirų klausimų uždavimas. Mokytojai gali skatinti refleksiją užduodami atvirus klausimus, kurie reikalauja gilesnio apmąstymo, pavyzdžiui, „Ką naujo sužinojai šiandien?“, „Kokios kliūtys trukdė tavo mokymuisi ir kaip jas įveikei?“ ar „Kaip gali pritaikyti šiandien išmoktas žinias praktiškai?“.
Mokymasis iš klaidų. Pabrėžkite, kad klaidos yra mokymosi dalis, ir skatinkite mokinius reflektuoti savo klaidas kaip galimybes mokytis. Diskutuokite apie klaidas konstruktyviai, pateikdami strategijas, kaip jas ištaisyti.
Pereinant nuo išorinės motyvacijos prie vidinės, svarbu, kad mokytojai būtų kantrūs ir nuoseklūs. Vidinės motyvacijos ugdymas yra ilgalaikis procesas, kuris reikalauja nuolatinės palaikymo ir skatinimo sistemos. Tačiau, įdiegus šias strategijas, galima padėti mokiniams atrasti asmeninį norą mokytis, kuris liks su jais visą gyvenimą.
