Taip nutiko, kad vieną dieną jaunystėje patyriau rankos traumą ir negalėjau toliau užsiimti profesionaliu savo mėgstamu sportu – beisbolu. Kas žino šį sportą, aš ten buvau metikas (pitcher). Realiai tai man kaip nuosprendis daugiau negalėti sportuoti.
Bet mano siela buvo užsispyrusi. Bet kokia kaina norėjau išlikti ir žaisti. Todėl pabandžiau viską išmokti daryti su kaire ranka. Beisbole kamuoliuko metimas yra vienas iš svarbiausių gebėjimų. Ir man pavyko. Bet tik kokius 30 procentų to, ką galėjau su dešine. Nors ir daug daug bandžiau. Deja iš beisbolo turėjau išeiti su skaudančia širdimi.
Bet va, kas gi man neleido tapti geru kairiarankiu metiku, net kai esu labai užsispyręs. Nežinau, gamta. Kas gi apskritai tai yra – kairiarankis? Keletas pasidalinimų ir pasvarstymų.
Yra spėjama, kad iš viso kas dešimtas žmogus yra kairiarankis. Ilgą laiką tai buvo laikoma kaip savotiška gamtos klaida. Kad taip ženklinami homoseksualai, gal tai velnio ženklas. Dabar kaire rašantis moksleivis tiesiog yra. Po vieną-du klasėje galima sutikti. Ir nieko nestebina.
Kaip jie atsiranda? Jei vienas iš tėvų yra kairiarankis, tikimybė, kad vaikas bus kairiarankis, yra 20 proc. Jei abu tėvai kairiarankiai – tikimybė paauga tik nedaug, iki 25 proc. O jei abu tėvai dešiniarankiai? Tada tikimybė yra 10 proc., kad vaikas bus kairiarankis. Tai kaip ir negalima teigti, kad visiškai paveldima, bet sąsaja yra. Mano pavyzdys parodė, kad negali valingai tapti kairiarankiu. Kažkiek perduoti funkcijų – taip. Bet ne tas pats, kaip stiprioji pusė. Dar įdomiau, apie 7-8 procentai žmonių neturi vienos dominuojančios pusės. Gali vienodai gerai valdyti abi. Jie dar turi pavadinimą – ambidekstrai.
Ar vaikas kairiarankis, išryškėja apie 4-us metus. Iki tol nėra labai aišku, kuri ranka dominuoja. Ilgą laiką kairiarankius buvo bandoma perauklėti. Sovietmečiu net buvo darželių programa, kaip padaryti visus dešiniarankiais. Bet visas rezultatas – didelis stresas, vaikas netenka galimybės būti pilnaverčiu, nes dešinė ranka neperima pilnai tiek gebėjimų, kiek gali kairiarankis su kaire.
Taigi dabar mes turime tokią paprastą taisyklę – jie yra tokie, kokie yra. Nieko nereikia koreguoti. Mums reikia pakoreguoti, kokias jie naudoja žirkles, kompiuterių peles, gąlastuvus, muzikos instrumentus ir pan.
Bendrai kairiarankiai tik kai kur truputį atsilieka (vėliau pradeda vaikščioti, erdvės suvokimas), bet kai kur jie yra gabesni (pavyzdžiui, kūrybiškumas). Ar pastebėjote, nemažai garsių muzikantų, architektų, aktorių – kairiarankiai. P. Picasso, Mikelandželas, Einšteinas, H. K. Andersenas, J. Gėtė, F. Kafka. Ir dar kiek. Tarkim, karvedys Aleksandras Makedonietis. Jei jis norėtų ką nors pagerbti, sodintų ne savo dešinėje, o kairėje pusėje. Nes kairė jam yra svarbesnė.
Tegyvuoja kairiarankiai!
Rengiant šį pasvarstymą man padėjo savaitraštis Savaitė (2018, rugpj. 30 d.)