🌱

2026-08-24. Pozityvus mąstymas mokytojo darbe | Klaipėdos „Versmės“ progimnazija

Pozityvus mąstymas be cukraus pudros

Pozityvumas nėra šypsena per sukąstus dantis. Tai gebėjimas matyti sunkų faktą ir per anksti neatiduoti visos savo veikimo galios.

„Versmė“ labai tinka šiai temai. Pozityvumas nėra dirbtinis fontanas. Jis labiau primena versmę: kartais tylią, kartais vos matomą, bet padedančią judėti tada, kai vien gero ūpo nepakanka.

Atverti seminaro skaidres

Įžanga. Vasaros išmintis naujam sezonui

Trumpam dar nepulkime į rugsėjį. Pirmiausia grįžkime iš vasaros.

  • Kas šią vasarą bent kartą maudėsi?
  • Kas buvo išvykęs už Lietuvos ribų?
  • Kas bent vieną dieną sąmoningai nieko neveikė?
  • Kas perskaitė knygą ne darbui?
  • Kas bent trumpam pamiršo elektroninį paštą?
  • Kas jau buvo sutikęs mokinių?
  • Kas vasarą buvo susitikęs su kolegomis?
  • Kas apie mokyklą pradėjo galvoti anksčiau, negu norėjo?
  • Kas parsiveža vieną gerą vasaros įprotį?
  • Ką iš vasaros norėtumėte nusinešti į naujus mokslo metus?

Trumpa užduotis: užrašykite vieną vasaros išmintį – palinkėjimą sau, kolegai arba visai mokyklai.

A. Ar mokytojai per daug bamba?

Tai provokuojantis klausimas, bet ne nuosprendis.

Svarbu atskirti:

  • skųstis – išlieti įtampą;
  • kritikuoti – tiksliai įvardyti problemą;
  • protestuoti – telkti žmones ir siekti pokyčio;
  • pasiduoti – nebematyti jokio kelio, net kai mažas kelias dar likęs.

Profesinė sąjunga, argumentuotas skundas ar viešas problemos įvardijimas nėra automatiškai negatyvumas. Klausimas kitas: kur ši kalba mus nuveda?

Grupės pokalbis

Viena grupė renka argumentus teiginiui „mokytojai per daug bamba“. Kita – teiginiui „mokytojai turi realių priežasčių kalbėti garsiai“. Pabaigoje ieškome ne laimėtojo, o tikslesnio sakinio.

B. Kodėl galva pirmiausia pamato, kas negerai?

Mūsų galva nėra blogai išauklėta. Ji tiesiog labai seniai mokėsi saugoti žmogų.

Per savaitę mokytoja gali gauti šešias mokinių padėkas, tris šiltas tėvų žinutes ir vieną piktą laišką. Vakare galvoje posėdžiauja ne padėkos. Posėdžiauja laiškas.

Tai padeda suprasti negatyvumo šališkumą: pavojui, atstūmimui ir klaidai smegenys dažnai suteikia daugiau svorio negu tokiam pat kiekiui gerų signalų.

Mažas auditas

Prisiminkite vieną žinutę, kuri tapo akmeniu:

  1. Kas ten buvo faktas?
  2. Ką galva prie fakto pridėjo?
  3. Kiek gerų signalų tą savaitę liko už kadro?
  4. Ką pasakytumėte kolegai, jeigu tokį laišką gautų jis?

C. Nuo įvykio iki veiksmo: ABCDE

Tai pagrindinis seminaro praktikumas.

  • A – įvykis. Kas nutiko taip, kaip užfiksuotų kamera?
  • B – mintis. Ką sau iškart pasakiau?
  • C – pasekmė. Ką pajutau ir ką padariau?
  • D – patikrinimas. Kokie įrodymai, alternatyvos, tikimybė ir nauda?
  • E – tikslesnis sakinys ir veiksmas. Ką dabar galiu pasakyti tiksliau ir ką realiai padarysiu?

Keturi dažni galvos triukai

  • Katastrofizavimas: „Dabar jau viskas sugrius.“
  • Apibendrinimas: „Visada taip. Niekada nepavyksta.“
  • Personalizavimas: „Tai tikriausiai dėl manęs.“
  • Minčių skaitymas: „Aš žinau, ką jie apie mane galvoja.“

Darbas poromis arba trejetais

Pasirinkite vieną tikrą, bet ne pačią skaudžiausią mokytojo situaciją.

  1. Vienas žmogus trumpai pristato įvykį.
  2. Kitas pasako, kokia pirma mintis tokioje situacijoje galėtų kilti.
  3. Trečias tampa „tikslumo redaktoriumi“ ir klausia:
    • Kokie įrodymai?
    • Kokios kitos galimos versijos?
    • Kokia reali tikimybė?
    • Ar ši mintis padeda pasirinkti veiksmą?
  4. Kartu suformuluokite tikslesnį sakinį ir vieną mažą veiksmą.

Tikslas nėra pasijusti nuostabiai. Tikslas – atgauti truputį daugiau pasirinkimo.

D. Brutalus realizmas, kuris neatima vilties

Kartais optimizmas tampa spąstais, kai viltį pririšame prie datos: „iki Kalėdų tikrai viskas susitvarkys“. Viltis reikalinga, bet ji turi išlaikyti kontaktą su faktais.

Trys klausimai, padedantys stabdyti bejėgiškumą:

  • Ar tai tik apie mane?
  • Ar tai tikrai visam laikui?
  • Ar tai tikrai apie viską?

Trys laukai

  • Kontroliuoju: savo žodžius, pasiruošimą, ribą ir veiksmą.
  • Galiu paveikti: pokalbį, pasiūlymą, sąjungininkus ir derybas.
  • Turiu priimti šiandien: tai, ko šią minutę pakeisti negaliu.

Priimti nereiškia pritarti. Tai reiškia nustoti apsimesti, kad šią minutę valdau tai, ko nevaldau.

E. Kartais problema ne mintyse, o bake

Ne kiekvieną sunkumą reikia permąstyti. Kartais žmogui trūksta:

  • miego;
  • laiko;
  • pagalbos;
  • saugumo;
  • žmonių;
  • pasirinkimo.

Pozityvesnis sakinys nepavers tuščio tvarkaraščio langelio laisva popiete.

Greitas energijos patikrinimas

  • Kas mane šią vasarą geriausiai atkūrė?
  • Kur dabar mano energija nuteka?
  • Ko man labiausiai trūksta: autonomijos, meistriškumo, ryšio ar prasmės?
  • Dėl ko aš vis dar einu į mokyklą?
  • Kieno buvimas šioje mokykloje man padeda?

Dirbti iš prasmės nereiškia atsisakyti atlygio, pagarbos ar gerų darbo sąlygų. Prasmė nėra nemokamo darbo sutartis.

F. Septynių dienų eksperimentas

Pasirinkite vieną, o ne septynis pažadus.

  • Vieną savaitę atskirsiu faktą nuo savo pirmos istorijos.
  • Pastebėsiu, kada vienas piktas laiškas pasiima viso vakaro raktus.
  • Kasdien užrašysiu vieną dalyką, kurį kontroliavau.
  • Vienam kolegai aiškiai pasakysiu, kuo jo buvimas man padeda.
  • Patikrinsiu vieną automatinę mintį klausimais: įrodymai, alternatyvos, tikimybė, nauda.
  • Stebėsiu ne tik nuotaiką, bet ir savo veikimo laisvę.
Vienas sakinys išsinešimui: matau, kad sunku, bet dar ne viską atidaviau šiai situacijai.

Medžiaga parengta 2026-08-24 seminarui Klaipėdos „Versmės“ progimnazijoje. Puslapis gali būti pildomas ir tikslinamas po renginio.