🚛

2026-05-21 Empatijos nuovargis

2026-05-21. „Išgelbėti gelbėtoją_ Empatijos nuovargis Mopsis Psichologų diena.pdf4.6 MiB

Vakar aš nebuvau gelbėtojas.

Aš šviečiau tiek, kiek galėjau.

Tai buvo pakankamai.

Šitas puslapis — tau, kolega.

Čia rasi viską, ką šiandien aptarėme: tris mokslinius terminus, švytuoklės koncepciją, tefloninio sluoksnio frazes ir paskutiniame skyriuje — pilnas šaltinių sąrašas, jei norėsi pasiknisti giliau.

Tau nereikia perskaityti viso.

🧠 Trys gretimos būsenos

Tris artimas, bet ne tas pačias būsenas dažnai vadiname vienu žodžiu — „pavargau".

Štai jos atskirai.

‣

🌊 Empatijos nuovargis (compassion fatigue)

‣

💧 Antrinė trauma (vicarious trauma / secondary traumatic stress)

Kas tai?

Terminą vicarious trauma įvedė Laurie Anne Pearlman ir Karen Saakvitne 1995 m. — psichologės, dirbusios su trauminių klientų terapeutais ir tyrusios, kas vyksta su pačiu terapeutu po metų darbo su trauma.

Antrinė trauma — tai būsena, kai kliento istorija įsirašo į tavo nervų sistemą, lyg pati ją būtum pergyvenusi.

Kaip ji veikia mechaniškai?

Mechanizmas paprastas ir biologiškai užkoduotas: veidrodiniai neuronai (Hatfield, Cacioppo, Rapson, 1993) leidžia mums suprasti kitą žmogų iš vidaus. Kai kažkas tau pasakoja istoriją, tavo smegenys ne tik klausosi — jos modeliuoja patirtį.

Bet tas pats mechanizmas neturi „off" mygtuko. Tu negali nuspręsti „šios istorijos aš neperleisiu per save". Tavo nervų sistema reaguoja anksčiau nei mintis.

Todėl kliento trauma tampa tavo somatika — pasireiškia ne mintimi, o kūnu: miegas, sapnai, kūno reakcijos, vaizdiniai.

Pagrindiniai požymiai:

Įsibrovę vaizdai, susiję su kliento istorija (ne savo)
Sapnai apie kliento situaciją arba jos elementus
Padidėjęs jautrumas atitinkamiems trigeriams gyvenime (filmas, naujiena, garsas)
Pasikeitę pasaulėžiūros klausimai (saugumas, pasitikėjimas, kontrolė)
Somatinės reakcijos be aiškios priežasties (skausmas, virpėjimas, ašaros „iš niekur")
Vengimas tam tikrų temų ar atvejų

Ką su tuo daryti?

Antrinė trauma reikalauja apdorojimo ir paramos — tai ne ribų klausimas, o trauminio turinio integracijos klausimas. Padeda:

Supervizija (privalomas dalykas dirbant su trauma, nors LT reglamentas to nereikalauja)
Intervizijos kolegų ratuose
Asmeninė terapija periodiškai
Kūno praktikos, leidžiančios somatinę iškrovą (joga, bėgimas, plaukimas)
Aiškus po-sesijinis ritualas (rankos plovimas, kvėpavimas, drabužių keitimas)

Šaltiniai:

Pearlman, L. A. & Saakvitne, K. W. (1995). Trauma and the Therapist: Countertransference and Vicarious Traumatization in Psychotherapy with Incest Survivors. New York: Norton.
Hatfield, E., Cacioppo, J. T. & Rapson, R. L. (1993). Emotional Contagion. Current Directions in Psychological Science, 2(3), 96–99.

‣

🪨 Perdegimas (burnout)

Kas tai?

Terminą pirmą kartą aprašė Herbert Freudenberger 1974 m. — vokiečių kilmės amerikietis psichologas, dirbęs su priklausomybių centrų darbuotojais ir pamatęs, kad daugelis jų po kelių metų darbo „užsidega ir pasibaigia".

Vėliau terminą sistemiškai išplėtojo Christina Maslach (1981, 2001) — sukūrė Maslach Burnout Inventory (MBI), kuris iki šiol yra standartinis instrumentas.

Trys perdegimo ašys (Maslach):

Emocinis išsekimas — „nebeturiu, ką duoti"
Depersonalizacija — kliento traktavimas kaip „atvejo", ne kaip žmogaus; cinizmas, atstumas
Sumažėjęs asmeninio pasiekimo jausmas — „nesvarbu, ką darau, niekas nesikeičia"

Kaip jis veikia mechaniškai?

Skirtingai nuo empatijos nuovargio — perdegimas ateina lėtai. Mėnesiais, metais. Ir ateina per organizacinę aplinką, ne per atskirą atvejį.

Tu nesusergi perdegimu dėl vieno sunkaus kliento. Tu jį užsiaugini per ilgalaikį disonansą tarp:

to, kodėl atėjai į profesiją, ir to, ką tau leidžia daryti sistema
tarp tavo vertybių ir realių darbo sąlygų
tarp pastangų ir matomo poveikio

Pagrindiniai požymiai:

Sekmadienio vakaro nerimas, kuris vis stipresnis
Bylų, dokumentų, susitikimų atidėliojimas
Nuolatinis nuovargis, kuris nepraeina po savaitgalio
Cinizmas: „visi tokie patys", „nieks nepasikeis", „kam aš to apskritai"
Sumažėjusi savivertė profesinėje sferoje
Klausimas: „o gal man verta keisti profesiją?"
Kūnas: galvos skausmai, virškinimo sutrikimai, miego problemos

Ką su tuo daryti?

Perdegimas yra organizacinė problema, ne asmeninė silpnybė. Todėl ir sprendimas — nepilnas, jei sprendžia tik pats žmogus. Padeda:

Sisteminis darbo sąlygų peržiūrėjimas (kas iš tikrųjų yra mano atsakomybė, o kas — sistemos)
Krūvio mažinimas (jei įmanoma)
Vertybių susilyginimas su darbu (ką iš tikrųjų laikau prasme?)
Maslach pati sako: „burnout is a problem of the workplace, not the person"
Bet asmeninis lygmuo irgi svarbus: poilsis, terapija, prasmės atstatymas

⚠️ Perdegimo negalima išspręsti neišėjus iš priežasties. Daliniai sprendimai prailgina atsigavimą metais.

Šaltiniai:

Freudenberger, H. J. (1974). Staff Burn-Out. Journal of Social Issues, 30(1), 159–165.
Maslach, C. & Jackson, S. E. (1981). The Measurement of Experienced Burnout. Journal of Occupational Behavior, 2(2), 99–113.
Maslach, C., Schaufeli, W. B. & Leiter, M. P. (2001). Job Burnout. Annual Review of Psychology, 52, 397–422.

Trys gretimos būsenos — palyginimo lentelė

	Empatijos nuovargis	Antrinė trauma	Perdegimas
Iš kur	iš užuojautos	iš kliento istorijos	iš darbo aplinkos
Tempas	greitas	staigus	lėtas
Kalba	emocijų	kūno	motyvacijos
Ženklas	nebenori jausti	kūnas reaguoja pats	nebematai prasmės
Atstatymas	poilsis + ribos	apdorojimas + parama	sistema + permąstymas

„Pavargau" — yra trys skirtingi pavargau. Pirmas žingsnis — žinoti, kuris šiandien tavo.

🕰 Švytuoklės atmintinė

Sveikas psichologo darbas — tai švytuoklė tarp vidurio ir kraštų.

🪨 Vidurys — pilkoji kasdienybė. Atrodo nereikšminga, bet būtent ji laiko sistemą.

🔥 Kraštai — krizės, sudėtingi atvejai, stiprios emocijos, reformų bangos.

⚠️ Problema: vienas kraštas mūsų profesijoje vis tankėja. Krizių daugėja, atvejai sunkėja, krūvis didėja, reikalavimai platėja.

🌬 Sprendimas: negali laikyti švytuoklės patempę į vieną pusę. Reikia leisti jai laisvai sugrįžti į kitą — į lengvumą, atsijungimą, nieką.

🕯 Tempas: ne kartą per metus į Šri Lanką. Kasdienį judesį.

🕯 Keturios žvakės (Deci & Ryan)

Kas dega, kai švytuoklė grįžta? Edward Deci ir Richard Ryan (1985, 2000) — savideterminacijos teorija. Keturi vidiniai resursai, be kurių žmogus negali ilgai veikti:

🕯 Prasmė — kodėl aš čia. Kam tai svarbu.

🕯 Meistriškumas — aš augu. Aš darau gerai.

🕯 Ryšys — yra žmonių, kuriems aš svarbi. Ir man jie.

🕯 Autonomija — aš pati renkuosi. Bent kažkur.

Klausimas sau šįvakar:

Kuri žvakė šiandien žemiausia?

Ne todėl, kad sugadinta. Todėl, kad švytuoklė nesugrįžo prie jos uždegti.

Šaltinis: Deci, E. L. & Ryan, R. M. (2000). The „What" and „Why" of Goal Pursuits: Human Needs and the Self-Determination of Behavior. Psychological Inquiry, 11(4), 227–268.

🏖 Fantastinių 5 minučių receptas

Užduotis kasdienybei. Be atostogų. Be skambučio terapeutui. Be sąžinės graužimo.

Dinkti iš profesijos — neišeinant iš pastato.

Pavyzdžiai, kuriuos šiandien išbandėme:

🛏 atsigulti ant grindų

🧘 atsisėsti į keistą pozą

🤫 užsikimšti ausis

🎧 ausinukai ir tyla

🍫 valgyti ką nors labai skanaus

🧦 nusiauti batus

🪟 stovėti prie lango ir žiūrėti į miestą

🪑 persikelti į kitą kėdę

✏️ braižyti niekučius bloknote

Vegetatyvinė nervų sistema neskiria, ar 5 min., ar 5 dienos.

Ji skiria — ar buvo, ar nebuvo.

🛡 Tefloninio sluoksnio frazės

Slapta technika kasdienybei. Teflonas — keptuvės danga. Ant jos kepa karštis, bet nieks neprilimpa.

Psichologo tefloninis sluoksnis — tai vidinės frazės ir laikysenos, kurios leidžia būti šalia karščio neprisvilus.

Čia šešios pradinės. Pasiimk, kurios tau tinka. Sugalvok savų.

🛡 „Tai jos istorija. Aš joje — palydovė, ne savininkė."

🛡 „Aš čia ne tam, kad išgelbėčiau. Aš čia tam, kad būčiau."

🛡 „Šiandien aš padarysiu tiek, kiek galiu. Ne daugiau."

🛡 „Ši ašara yra jos. Mano ašaros — vakare, namuose."

🛡 „Aš neturiu atsakymo. Bet aš galiu pabūti šalia klausimo."

🛡 „Tai nėra mano avarija. Aš galiu pravažiuoti."

Sluoksnis plonas — todėl reikia jį atnaujinti kiekvieną rytą.

Bet jis stiprus — todėl leidžia būti arti, neprisvilus.

🌱 Prasmės pamatas

Viktoras Franklis („Žmogus ieško prasmės ", 1946): žmogus gali ištverti beveik bet ką, jei žino kodėl.

Trys prasmės šaltiniai:

🎨 Kūryba — ką sukuriu, ką palieku

🌊 Patyrimas — su kuo susitinku, ką pamatau, ką pajaučiu

🧭 Požiūris — kaip pasirenku reaguoti į tai, ko negaliu pakeisti

Kūrybos ir patyrimo sąlygas dažnai nustato sistema. Požiūrio — visada turi tu pati.

Stokdeilo paradoksas

Admirolas Jamesas Stokdeilas — septyneri metai Hanojaus karo belaisvių stovykloje. Kai vėliau jo paklausė, kas neištvėrė, jis atsakė:

„Optimistai. Tie, kurie sakydavo: 'iki Kalėdų grįšim namo'. Kalėdos atėjo ir praėjo. Velykos atėjo ir praėjo. Padėkos diena — taip pat. Ir jie palaužė širdis."

Jo paties formulė:

„Niekada nesumaišyk tikėjimo, kad galiausiai laimėsi — su disciplina susitikti su žiauriausiais dabartiniais faktais."

Tai ne toksiškas pozityvumas. Tai realistinis optimizmas — laikysena, leidžianti ištverti, nes pripažįsta, kad šiandien yra sunku, ir kartu žino, kad išgyvens.

Šaltinis: Collins, J. (2001). Good to Great. New York: HarperBusiness — knygos skyrius apie Stokdeilo paradoksą.

🌊 Mes — švyturys, ne gelbėtojas

🌊 Gelbėtojas plaukia į bangą.

🪨 Švyturys stovi krante ir šviečia.

Gelbėtojas grįžta sušlapęs, išsekęs, kartais — nebegrįžta.

Švyturys šviečia ir rytoj.

Vakar aš nebuvau gelbėtoja.

Aš švietiau tiek, kiek galėjau.

Tai buvo pakankamai.

📚 Šaltiniai ir literatūra

Trys gretimos būsenos:

Figley, C. R. (1995). Compassion Fatigue: Coping With Secondary Traumatic Stress Disorder in Those Who Treat the Traumatized. Brunner-Routledge.
Pearlman, L. A. & Saakvitne, K. W. (1995). Trauma and the Therapist: Countertransference and Vicarious Traumatization in Psychotherapy with Incest Survivors. Norton.
Hatfield, E., Cacioppo, J. T. & Rapson, R. L. (1993). Emotional Contagion. Current Directions in Psychological Science, 2(3), 96–99.
Freudenberger, H. J. (1974). Staff Burn-Out. Journal of Social Issues, 30(1), 159–165.
Maslach, C., Schaufeli, W. B. & Leiter, M. P. (2001). Job Burnout. Annual Review of Psychology, 52, 397–422.

Prasmė ir laikysena:

Frankl, V. E. (1946 / 2006). Man's Search for Meaning. Beacon Press. (Lietuviškas leidimas: „Žmogus prasmės ieškantis")
Deci, E. L. & Ryan, R. M. (2000). The „What" and „Why" of Goal Pursuits: Human Needs and the Self-Determination of Behavior. Psychological Inquiry, 11(4), 227–268.
Collins, J. (2001). Good to Great. HarperBusiness.

Sistemos kontekstas (LT):

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymas Nr. V-547 „Psichologinės pagalbos teikimo tvarkos aprašas" (2024-05-13, įsigaliojęs 2024-09-01).
LR Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymas.
Lietuvos psichologų sąjunga (2017). Psichologų profesinės etikos kodeksas.

🐾 Apie šį pranešimą

Pranešimas „Išgelbėti gelbėtoją. Empatijos nuovargis" — skaitytas Vilniaus miesto ugdymo įstaigų psichologų metodinės tarybos renginyje „Psichologų diena" 2026 m. gegužės 21 d. viešbutyje „Panorama".

Renginio tema: „Psichologas tarp gaisrų: kaip ne(su)degti?"

Evaldas Karmaza · Mopsis

mopsis.info · evaldas@mopsis.info

Jeigu po šio pranešimo kažkas užkliuvo, kažkas nepatiko, ar kažkas norėtųsi paklausti — parašyk.