🚂

2026-04-08 Pasvalio Lėvens personalui apie profesinę motyvaciją

Ši medžiaga parengta Pasvalio Lėvens pagrindinės mokyklos pedagogų seminarui „Profesinė motyvacija" (2026 m. balandžio 8 d.). Lektorius — Evaldas Karmaza, keliaujantis mokyklų psichologas (mopsis.info).

Žemiau rasite pagrindines seminaro temas su santraukomis, šaltiniais ir praktiniais įrankiais. Ši medžiaga skirta jūsų asmeniniam naudojimui — galite grįžti prie jos bet kada.

Skaidrės - čia.

Padalomoji atsisiuntimui PDF formatu:

Kas yra motyvacija — ir kas ji nėra

Motyvacija — tai kryptingas ėjimas net tada, kai nieko nesinori. Tai ne aistra ir ne entuziazmas. Tai vidiniai sprendimai dėl vertybių ir darbo standarto.

Nemotyvuotas mokytojas nebūtinai nenori — gal sprendžia asmeninį klausimą, gal per ilgai dirba be poilsio, gal tiesiog išseko.

Trys „prigesimo" tipai:

Aukos — dirba iš kaltės jausmo: „kas, jei ne aš?"
Atbūvėjai — psichologiškai jau išėję, bet fiziškai dar vietoje
Pavargusieji — nori, bet nebeturi jėgų

Atpažinti savo tipą — tai ne diagnozė, o pirmasis žingsnis.

Išmoktas bejėgiškumas ir optimizmas

Martinas Seligmanas (1967) atliko eksperimentą, kuris pakeitė psichologiją. Šunys, negalėję kontroliuoti nemalonių dirgiklių, vėliau nustojo bandyti pabėgti — net kai galimybė atsirado. Jie išmoko bejėgiškumą.

Bet trečdalis šunų vis tiek bandė. Iš šio pastebėjimo gimė pozityvi psichologija — mokslas ne apie tai, kas sugedę, o apie tai, kas veikia.

Seligmanas (1990) parodė, kad optimizmas yra įgūdis, ne charakterio bruožas. Skirtumas tarp pesimisto ir optimisto — kaip jie aiškina nesėkmes:

	Pesimistas	Optimistas
Priežastis	„Mano kaltė" (asmeninė)	„Aplinkos veiksniai" (situacinė)
Trukmė	„Visada taip bus" (pastovi)	„Šįkart nesisekė" (laikina)
Apimtis	„Viskas blogai" (visuotinė)	„Viena sritis" (lokali)

Skirtumas — vienas sakinys. Bet tas sakinys keičia viską.

Šaltiniai:

Seligman, M. E. P. (1990). Learned Optimism. Knopf.
Seligman, M. E. P., & Maier, S. F. (1967). Failure to escape traumatic shock. Journal of Experimental Psychology, 74(1), 1–9.

ABCDE modelis — minčių auditas

Tai ne „pozityvaus mąstymo" technika. Tai minčių tikrinimas — kaip finansininkas tikrina sąskaitą.

Žingsnis	Kas tai?	Pavyzdys
A — Adversity	Situacija (tik faktas)	„Parašiau laišką vadovei. Praėjo 3 dienos. Atsakymo nėra."
B — Belief	Automatinė mintis	„Jai nerūpi. Aš nepakankamas."
C — Consequence	Jausmas ir veiksmas	Frustacija → neberašau laiškų
D — Disputation	4 klausimai minčiai	Kokie įrodymai? Kitas paaiškinimas? Tikimybė? Ar padeda?
E — Energization	Naujas jausmas	Palengvėjimas → energija veikti

4 disputation klausimai:

Kokie įrodymai už ir prieš šią mintį?
Ar yra kitas paaiškinimas?
Net jei tiesa — kokia tikimybė, kad blogiausia įvyks?
Ar ši mintis man padeda — ar paralyžiuoja?

Šaltiniai:

Seligman, M. E. P. (1990). Learned Optimism. Knopf.
Ellis, A. (1957). Rational psychotherapy. Journal of Individual Psychology, 13, 38–44.

Savęs išsipildanti pranašystė

1968 m. Rosenthalas ir Jacobson mokytojams pasakė, kad tam tikri mokiniai yra „intelektualiai ypatingi". Iš tikrųjų — jie buvo pasirinkti atsitiktinai. Po metų tie mokiniai parodė ženkliai geresnius rezultatus.

Pygmalion efektas: teigiami lūkesčiai → geresni rezultatai
Golem efektas: neigiami lūkesčiai → blogesni rezultatai

Tai galioja ne tik mokiniams, bet ir kolegoms, ir sau pačiam. Jei tikite „čia niekas nepasikeis" — nustojate bandyti. Ir tada iš tikrųjų niekas nesikeičia.

Šaltinis: Rosenthal, R., & Jacobson, L. (1968). Pygmalion in the Classroom. Holt, Rinehart & Winston.

Keturi „bakai" — profesinės energijos šaltiniai

Įsivaizduokite automobilį su keturiais bakais. Kai visi pilni — važiuojate lengvai. Kai tušti — tai jau perdegimas.

1. PRASMĖ — dėl ko aš čia?

Ar žinau, kodėl einu į darbą? Ne „dėl atlyginimo" — o dėl kažko gilesnio. Kai prasmės bakas tuščias — net geras atlyginimas negelbės.

2. MEISTRIŠKUMAS — ar aš augu?

Ar išmokau kažko naujo šį mėnesį? Kai meistriškumo bakas tuščias — darbas virsta rutina. Augimas yra energija.

3. RYŠYS — ar aš ne vienas?

Ar turiu bent vieną žmogų kolektyve, kuriam galiu pasakyti tiesą? Galite dirbti tarp 50 žmonių ir jaustis visiškai vienas.

4. AUTONOMIJA — ar turiu pasirinkimą?

Ar galiu pats/pati spręsti, kaip dėstysiu? Kai autonomijos bakas tuščias — jaučiatės sraigteliais.

Jūsų bakų auditas:

PRASMĖ: ___/10
MEISTRIŠKUMAS: ___/10
RYŠYS: ___/10
AUTONOMIJA: ___/10

Kuris bakas tuščiausias? Ką galėtumėte su tuo padaryti šią savaitę?

Šaltiniai:

Deci, E. L., & Ryan, R. M. (2000). The „what" and „why" of goal pursuits. Psychological Inquiry, 11(4), 227–268.
Skaalvik, E. M., & Skaalvik, S. (2018). Job demands and job resources as predictors of teacher motivation and well-being. Social Psychology of Education, 21, 1251–1275.
Frankl, V. E. (1946). Man's Search for Meaning.

Perdegimas — ne silpnybė, o signalas

Jei automobilio variklis peršyla — ar kaltinate variklį? Ne. Kaltinate situaciją: per mažai alyvos, per didelis krūvis, per ilga kelionė be sustojimo.

Perdegimas sako ne „tu silpnas", o „sistema tave peršildino".

Charles Figley (1995) įvedė sąvoką compassion fatigue — užuojautos nuovargis. Tai kaina, kurią mokate už tai, kad jums rūpi.

Jei atpažįstate perdegimą — šią savaitę:

Pakalbėkite su gydytoju — ŠIĄ savaitę, ne kitą
Mokyklos psichologas yra IR mokytojams — ne tik mokiniams
Pasakykite VIENAM žmogui tiesą — „man sunku" yra pilnas sakinys
Planuokite poilsį PIRMIAU nei darbą — pirma į kalendorių atostogas, tada susirinkimus

Tai ne egoizmas. Tai profesinė higiena.

Šaltinis: Figley, C. R. (1995). Compassion Fatigue. Brunner/Mazel.

Kodėl sunku priimti gerą žodį

Kai kolegai sakote komplimentą — ji atsako: „Ai, ką tu čia... nieko ypatingo nepadariau." Tai nėra kuklumas. Tai pozityvumo barjeras.

Trys priežastys:

Savęs patvirtinimo teorija (Swann, 1983): smegenys nori nuoseklumo, ne tiesos. Komplimentas sukelia kognityvinį disonansą.
Negativumo šališkumas (Baumeister, 2001): neigiami įvykiai veikia 5× stipriau nei teigiami.
Apsimetėlės sindromas (Clance & Imes, 1978): nuolatinis jausmas, kad „tuoj suseks" — ypač tarp mokytojų moterų.

Priimti komplimentą — tai pasakyti: „Ačiū. Man tai svarbu." Du žodžiai. Ir nereikia nieko pridėti.

Atmintinė: ką darysiu šią savaitę

Įvertinsiu savo keturis bakus (prasmė / meistriškumas / ryšys / autonomija)

Kai pagausiu automatinę mintį — pritaikysiu ABCDE (bent vieną kartą)

Pasakysiu vienam kolegai gerą žodį — ir primsiu gerą žodį be pasiteisinimo

Jei jaučiu perdegimą — pakalbėsiu su vienu žmogumi apie tai

Papildoma medžiaga

Knygos:

Seligman, M. E. P. (1990). Learned Optimism: How to Change Your Mind and Your Life
Frankl, V. E. (1946). Man's Search for Meaning

Moksliniai straipsniai:

Deci, E. L., & Ryan, R. M. (2000). The „what" and „why" of goal pursuits. Psychological Inquiry, 11(4), 227–268
Skaalvik, E. M., & Skaalvik, S. (2018). Job demands and job resources as predictors of teacher motivation. Social Psychology of Education, 21, 1251–1275
Rosenthal, R., & Jacobson, L. (1968). Pygmalion in the Classroom
Figley, C. R. (1995). Compassion Fatigue
Baumeister, R. F. et al. (2001). Bad is stronger than good. Review of General Psychology

Ši medžiaga parengta naudojant mokslinius šaltinius ir adaptuota Lietuvos mokyklų kontekstui. Turite klausimų? Rašykite: evaldas@mopsis.info

🚂

2026-04-08 Pasvalio Lėvens personalui apie profesinę motyvaciją

Žemiau rasite pagrindines seminaro temas su santraukomis, šaltiniais ir praktiniais įrankiais. Ši medžiaga skirta jūsų asmeniniam naudojimui — galite grįžti prie jos bet kada.

Skaidrės - čia.

Padalomoji atsisiuntimui PDF formatu:

Kas yra motyvacija — ir kas ji nėra

Motyvacija — tai kryptingas ėjimas net tada, kai nieko nesinori. Tai ne aistra ir ne entuziazmas. Tai vidiniai sprendimai dėl vertybių ir darbo standarto.

Nemotyvuotas mokytojas nebūtinai nenori — gal sprendžia asmeninį klausimą, gal per ilgai dirba be poilsio, gal tiesiog išseko.

Trys „prigesimo" tipai:

Aukos — dirba iš kaltės jausmo: „kas, jei ne aš?"
Atbūvėjai — psichologiškai jau išėję, bet fiziškai dar vietoje
Pavargusieji — nori, bet nebeturi jėgų

Atpažinti savo tipą — tai ne diagnozė, o pirmasis žingsnis.

Išmoktas bejėgiškumas ir optimizmas

Bet trečdalis šunų vis tiek bandė. Iš šio pastebėjimo gimė pozityvi psichologija — mokslas ne apie tai, kas sugedę, o apie tai, kas veikia.

Seligmanas (1990) parodė, kad optimizmas yra įgūdis, ne charakterio bruožas. Skirtumas tarp pesimisto ir optimisto — kaip jie aiškina nesėkmes:

	Pesimistas	Optimistas
Priežastis	„Mano kaltė" (asmeninė)	„Aplinkos veiksniai" (situacinė)
Trukmė	„Visada taip bus" (pastovi)	„Šįkart nesisekė" (laikina)
Apimtis	„Viskas blogai" (visuotinė)	„Viena sritis" (lokali)

Skirtumas — vienas sakinys. Bet tas sakinys keičia viską.

Šaltiniai:

Seligman, M. E. P. (1990). Learned Optimism. Knopf.
Seligman, M. E. P., & Maier, S. F. (1967). Failure to escape traumatic shock. Journal of Experimental Psychology, 74(1), 1–9.

ABCDE modelis — minčių auditas

Tai ne „pozityvaus mąstymo" technika. Tai minčių tikrinimas — kaip finansininkas tikrina sąskaitą.

Žingsnis	Kas tai?	Pavyzdys
A — Adversity	Situacija (tik faktas)	„Parašiau laišką vadovei. Praėjo 3 dienos. Atsakymo nėra."
B — Belief	Automatinė mintis	„Jai nerūpi. Aš nepakankamas."
C — Consequence	Jausmas ir veiksmas	Frustacija → neberašau laiškų
D — Disputation	4 klausimai minčiai	Kokie įrodymai? Kitas paaiškinimas? Tikimybė? Ar padeda?
E — Energization	Naujas jausmas	Palengvėjimas → energija veikti

4 disputation klausimai:

Kokie įrodymai už ir prieš šią mintį?
Ar yra kitas paaiškinimas?
Net jei tiesa — kokia tikimybė, kad blogiausia įvyks?
Ar ši mintis man padeda — ar paralyžiuoja?

Šaltiniai:

Seligman, M. E. P. (1990). Learned Optimism. Knopf.
Ellis, A. (1957). Rational psychotherapy. Journal of Individual Psychology, 13, 38–44.

Savęs išsipildanti pranašystė

Pygmalion efektas: teigiami lūkesčiai → geresni rezultatai
Golem efektas: neigiami lūkesčiai → blogesni rezultatai

Tai galioja ne tik mokiniams, bet ir kolegoms, ir sau pačiam. Jei tikite „čia niekas nepasikeis" — nustojate bandyti. Ir tada iš tikrųjų niekas nesikeičia.

Šaltinis: Rosenthal, R., & Jacobson, L. (1968). Pygmalion in the Classroom. Holt, Rinehart & Winston.

Keturi „bakai" — profesinės energijos šaltiniai

Įsivaizduokite automobilį su keturiais bakais. Kai visi pilni — važiuojate lengvai. Kai tušti — tai jau perdegimas.

1. PRASMĖ — dėl ko aš čia?

Ar žinau, kodėl einu į darbą? Ne „dėl atlyginimo" — o dėl kažko gilesnio. Kai prasmės bakas tuščias — net geras atlyginimas negelbės.

2. MEISTRIŠKUMAS — ar aš augu?

Ar išmokau kažko naujo šį mėnesį? Kai meistriškumo bakas tuščias — darbas virsta rutina. Augimas yra energija.

3. RYŠYS — ar aš ne vienas?

Ar turiu bent vieną žmogų kolektyve, kuriam galiu pasakyti tiesą? Galite dirbti tarp 50 žmonių ir jaustis visiškai vienas.

4. AUTONOMIJA — ar turiu pasirinkimą?

Ar galiu pats/pati spręsti, kaip dėstysiu? Kai autonomijos bakas tuščias — jaučiatės sraigteliais.

Jūsų bakų auditas:

PRASMĖ: ___/10
MEISTRIŠKUMAS: ___/10
RYŠYS: ___/10
AUTONOMIJA: ___/10

Kuris bakas tuščiausias? Ką galėtumėte su tuo padaryti šią savaitę?

Šaltiniai:

Deci, E. L., & Ryan, R. M. (2000). The „what" and „why" of goal pursuits. Psychological Inquiry, 11(4), 227–268.
Skaalvik, E. M., & Skaalvik, S. (2018). Job demands and job resources as predictors of teacher motivation and well-being. Social Psychology of Education, 21, 1251–1275.
Frankl, V. E. (1946). Man's Search for Meaning.

Perdegimas — ne silpnybė, o signalas

Jei automobilio variklis peršyla — ar kaltinate variklį? Ne. Kaltinate situaciją: per mažai alyvos, per didelis krūvis, per ilga kelionė be sustojimo.

Perdegimas sako ne „tu silpnas", o „sistema tave peršildino".

Charles Figley (1995) įvedė sąvoką compassion fatigue — užuojautos nuovargis. Tai kaina, kurią mokate už tai, kad jums rūpi.

Jei atpažįstate perdegimą — šią savaitę:

Pakalbėkite su gydytoju — ŠIĄ savaitę, ne kitą
Mokyklos psichologas yra IR mokytojams — ne tik mokiniams
Pasakykite VIENAM žmogui tiesą — „man sunku" yra pilnas sakinys
Planuokite poilsį PIRMIAU nei darbą — pirma į kalendorių atostogas, tada susirinkimus

Tai ne egoizmas. Tai profesinė higiena.

Šaltinis: Figley, C. R. (1995). Compassion Fatigue. Brunner/Mazel.

Kodėl sunku priimti gerą žodį

Kai kolegai sakote komplimentą — ji atsako: „Ai, ką tu čia... nieko ypatingo nepadariau." Tai nėra kuklumas. Tai pozityvumo barjeras.

Trys priežastys:

Savęs patvirtinimo teorija (Swann, 1983): smegenys nori nuoseklumo, ne tiesos. Komplimentas sukelia kognityvinį disonansą.
Negativumo šališkumas (Baumeister, 2001): neigiami įvykiai veikia 5× stipriau nei teigiami.
Apsimetėlės sindromas (Clance & Imes, 1978): nuolatinis jausmas, kad „tuoj suseks" — ypač tarp mokytojų moterų.

Priimti komplimentą — tai pasakyti: „Ačiū. Man tai svarbu." Du žodžiai. Ir nereikia nieko pridėti.

Atmintinė: ką darysiu šią savaitę

Įvertinsiu savo keturis bakus (prasmė / meistriškumas / ryšys / autonomija)

Kai pagausiu automatinę mintį — pritaikysiu ABCDE (bent vieną kartą)

Pasakysiu vienam kolegai gerą žodį — ir primsiu gerą žodį be pasiteisinimo

Jei jaučiu perdegimą — pakalbėsiu su vienu žmogumi apie tai

Papildoma medžiaga

Knygos:

Seligman, M. E. P. (1990). Learned Optimism: How to Change Your Mind and Your Life
Frankl, V. E. (1946). Man's Search for Meaning

Moksliniai straipsniai:

Deci, E. L., & Ryan, R. M. (2000). The „what" and „why" of goal pursuits. Psychological Inquiry, 11(4), 227–268
Skaalvik, E. M., & Skaalvik, S. (2018). Job demands and job resources as predictors of teacher motivation. Social Psychology of Education, 21, 1251–1275
Rosenthal, R., & Jacobson, L. (1968). Pygmalion in the Classroom
Figley, C. R. (1995). Compassion Fatigue
Baumeister, R. F. et al. (2001). Bad is stronger than good. Review of General Psychology

Ši medžiaga parengta naudojant mokslinius šaltinius ir adaptuota Lietuvos mokyklų kontekstui. Turite klausimų? Rašykite: evaldas@mopsis.info