Su Rokiškio jaunaisiais plaukikais apie motyvaciją sportuoti

Kokia yra geriausia idėja karštą liepos dieną? Įšokti į baseiną, žinoma! O jei baseinas pilnas smalsių jaunųjų plaukikų, o tu esi psichologas su maišeliu įdomių minčių – tada ir prasideda tikras intelektualinis nardymas. Bet taip nebuvo. Buvo kitaip - jaunimas atvyko į vasaros stovyklą, ir vieną iš stovyklų rytų skyrėme susitikimą vietšbučio salėje apsitarti rimtomis temomis. - o mano šios dienos klientai - Rokiškio plaukimo klubo "SwimRok" jaunieji sportininkai.

Kaip ir pridera tikram mokslinio nuotykio ieškotojui, vizitas įvyko ne bet kur, o gimtojoje "Krasnūchės" teritorijoje – toje vietoje, kur kadaise mūsų psichologas braidė po vaikystės balas, dabar jau ieško gilesnių minčių vandenų. Įdomu tai, kad Krasnūchė, tapo "saugesnė, tvarkingesnė, įvairesnė" – beveik kaip tas vaikas, kurį palikai darželyje, o po 30 metų sutikai jau tapusį chirurgu. Realiai susitikimas vyko Vilniaus Žemaitės viešbutyje.

Susitikimas su jaunaisiais plaukikais neturėjo virsti dar viena nuobodžia pamoka (kurių vasarą ir taip per daug). Vietoj tradicinio "klausykite manęs, nes aš protingesnis" monologo, pasirinkau diskusijos formatą. Kaip ir geram plaukimui, taip ir geram pokalbiui reikia ritmo – įkvėpimas, iškvėpimas, klausimas, atsakymas.

Plaukikai nėrė į tokias temas kaip motivacija (arba jos nebuvimas, kai reikia keltis 5:30 ryte į treniruotę), ir ar mes kartais nesielgiame kaip kūdikiai, kurie nori, kad viskas būtų tik "lengva-paprasta-įdomu". Kėliau mintį, kuri gali būti nemaloni jaunimui: pasaulis nelaukia, kol vaikai užaugs – jis laukia, kokius gebėjimus jie atneš artėdami link suaugusiųjų pasaulio. Tikėtina, kad Mokyklos Nr. 13 direktorė Gintarė Auklėtienė šioje vietoje būtų entuziastingai linktelėjusi galva.

Streso valdymas – dar viena tema, kuriai buvo skirta nemažai dėmesio. Jaunieji plaukikai mokėsi kvėpavimo pratimų, vizualizacijos būdų ir kitų nusiramino technikų. Reikia pripažinti, kad šios technikos praverčia ne tik prieš šokant į vandenį per varžybas, bet ir prieš svarbų kontrolinį ar konflikto sprendimą su tėvais.

Vienas įdomiausių akcentų – kaip galima "sėkmingai" sužlugdyti savo sportininko karjerą per priklausomybes. Cigaretės ir elektroninės cigaretės buvo paminėtos tik kaip ledkalnio viršūnė, o tikrasis monolitinis priklausomybių ledkalnis šiandien yra... mobilieji telefonai. Tie mažieji dopamino šaltiniai, kurie, panašu, tapo neatsiejama jaunimo anatomijos dalimi. Kvartaliuko tėveliai tikriausiai jau aptarinėja šią temą prie rytinės kavos, bandydami sugalvoti, kaip atplėšti savo atžalą nuo ekrano.

Ypač veiksmingos buvo pertraukėlės su kinetinėmis užduotimis – laiptų skaičiavimu (penktas aukštas – ne juokai!) ir meno kūrinių vertinimu. Pastebėjau, kad šias aktyvias užduotis jaunimas atliko su dideliu entuziazmu – galbūt tai subtilus priminimas, kad kartais reikia ne filosofuoti apie judėjimą, o tiesiog judėti.

Vizito pabaigoje padariau išvadą sau: vasarą jaunimui reikia daugiau veiksmo, mažiau kalbų. Tikriausiai Garažiuko paaugliai būtų pirmieji, kurie patvirtintų šią mintį ir pridurtų: "O mes jau seniai tai žinojome!"