Kai paskutiniai lapai nuspalvina žemę auksu, o oras kvepia artėjančia žiema, ateina ypatingas metas – laikas sustoti ir pažvelgti atgal. Ruduo, tas dosniausias metų laikas, dovanoja mums ne tik gausų gamtos derlių, bet ir pirmųjų mokslo metų mėnesių patirtis, atradimus ir pamokas. Kaip mokyklos psichologas Mopsis, noriu pakviesti jus – mokytojus ir tėvus – į ypatingą kelionę: rudens apžvalgos ir dėkingumo kelionę kartu su vaikais.
Pirmiausia norėčiau kreiptis į mokytojus. Prisiminkite rugsėjį – tas spindinčias akis ir nedrąsias šypsenas pirmąją mokslo metų dieną. Kiek daug nutiko nuo to laiko! Stebėjote, kaip nedrąsūs pirmokai tapo drąsiais mokyklos gyventojais, kaip penktokai pagaliau rado savo vietą daug didesnėje mokykloje, kaip abiturientai pradėjo brandžiau žvelgti į savo ateitį. Kiekviena jūsų pamoka, kiekvienas šiltas žodis ar padrąsinantis žvilgsnis kūrė tą stebuklą, kurį vadiname augimo procesu.
O dabar – mieli tėveliai. Jūs matėte, kaip keitėsi jūsų vaikai: galbūt tas mažylis, kuris rugsėjį verkė nenorėdamas eiti į mokyklą, dabar džiaugsmingai pasakoja apie savo dieną? O gal jūsų paauglys, kuris vasarą tik dūsavo galvodamas apie mokslus, netikėtai atrado naują aistrą matematikai ar literatūrai? Šie pokyčiai – tarsi tyliai besiskleidžiantys rudens žiedai, kuriuos reikia pastebėti ir puoselėti.
Mopsis pataria: sustokime kartu su vaikais ir pažvelkime į nueitą kelią. Vakare, kai tamsa jau gaubia langus, o namuose šilta ir jauku, pakvieskite savo vaikus į pokalbį. Galite uždegti žvakę (juk rudens vakarai tam ir skirti!) ir pasidalinti prisiminimais. Klauskite ne tik apie pažymius ar pasiekimus – klauskite apie jausmus, atradimus, net nesėkmes. Ką naujo jie sužinojo apie save? Kas juos nustebino? Kas pradžiugino? Kas buvo sunku, bet pavyko įveikti?
Mokytojams siūlau skirti vieną pamoką rudens "derliaus" apžvalgai. Tegul mokiniai prisimena ne tik išmoktus dalykus, bet ir tas akimirkas, kai klasė tapo tikra komanda, kai pavyko įveikti sunkumus, kai atrado kažką naujo apie save ar draugus. Juk mokykla – ne tik žinių, bet ir gyvenimo mokykla. O kad ši refleksija būtų dar prasmingesnė, siūlau mažą Mopsis užduotį visai šeimai ar klasei. Paimkite didelį popieriaus lapą ir nupieškite medį. Šaknys – tai, ką jau turėjome rugsėjį (žinios, įgūdžiai, draugystės). Kamienas – tai, kas padėjo augti (parama, pastangos, įkvėpimas). O lapai – tai, ką naujo atradome, išmokome, patyrėme. Tegul kiekvienas šeimos narys ar klasės mokinys prisideda savo "lapais" prie šio augimo medžio.
Ar žinojote, kad gebėjimas reflektuoti ir įvertinti savo patirtis yra vienas svarbiausių emocinės brandos ženklų? Kai mokomės sustoti ir pažvelgti atgal, mokomės geriau suprasti save ir kitus. O kai tą darome kartu – kuriame gilesnį tarpusavio ryšį ir supratimą.
Rudens pabaiga – tai ne tik gamtos ciklo, bet ir mūsų pačių istorijos dalis. Tegul šis laikas tampa proga sustoti, įkvėpti, padėkoti ir pasiruošti naujam etapui. Juk kiekvienas lapas, kurį nuskriejo rudens vėjas, paliko savo pėdsaką – lygiai kaip kiekviena patirtis, kiekvienas pokalbis ir kiekviena pamoka palieka pėdsaką mūsų ir mūsų vaikų širdyse.
Mopsis išmintis: kartais reikia sustoti, kad pamatytum, kiek toli nuėjai. O kai tą darai kartu su kitais – kelionė tampa dvigubai prasmingesnė.
Jaukių rudens palydėtuvių! Jūsų Mopsis