Saulėtas spalio antradienis Rokiškyje šiandien skambėjo ypatingu ritmu. Rudolfo Lymano muzikos mokykloje su pedagogais ieškojome rakto į šiuolaikinio jaunimo širdis. Pro langus jautėsi įspūdingas Rokiškio dvaro ansamblis, primenantis apie miesto kultūrinį paveldą, o mokyklos koridoriais, regis, dar aidėjo jos patrono - iškilaus muzikos pedagogo Rudolfo Lymano - mokinių atliekamų kūrinių garsai. Rudolfas Lymanas - įdomi asmenybė, kuri puikiai iliustruoja, kaip svarbu suprasti savo mokinius. Jis buvo ne tik talentingas smuikininkas, bet ir novatoriškas pedagogas, sugebėjęs XX a. viduryje atrasti kelią į jaunų muzikantų širdis. Jo pedagoginis palikimas ypač aktualus šiandien, kai bandome suprasti Z kartos mokinius. Su mokytojais kalbėjomės apie tai, kad dabartiniai vaikai - tai pirmoji karta, kuri nežino pasaulio be interneto ir išmaniųjų įrenginių. Jie kitaip priima informaciją, kitaip mokosi, kitaip išreiškia save. Bet muzika, kaip ir prieš šimtą metų, lieka universalia kalba, galinčia sujungti skirtingas kartas. Įdomu stebėti, kaip klasikinė muzika persipina su šiuolaikinėmis technologijomis - mokiniai kuria muzikinius projektus planšetėse, dalinasi savo pasirodymais socialiniuose tinkluose, ieško įkvėpimo "YouTube" platformoje. Ir tai nėra blogai - tai tiesiog kitoks kelias į muziką. Rokiškis, garsėjantis savo kultūriniu gyvenimu ir tradicijomis, puikiai atspindi šį senojo ir naujojo pasaulio derinį. Čia, tarp istorinių pastatų ir modernių technologijų, auga nauja muzikantų karta. Jie kitoki nei mes buvome - bet gal būtent todėl jie gali atrasti visiškai naujų muzikos horizontų? Grįžtu namo su mintimi, kad svarbiausia - ne skųstis, kad jauni žmonės kitokie, o stengtis juos suprasti ir kartu kurti tiltus tarp kartų. Juk muzika, kaip ir prieš šimtą metų Rudolfo Lymano laikais, išlieka nuostabia priemone šiems tiltams statyti.
😄