Rudeniška diena Kupiškyje šiandien buvo pilna prasmingų pokalbių. Šis žavingas Aukštaitijos miestas, įsikūręs prie Kupos upės, pasitiko mane ne tik puikiu oru, bet ir aktyviais, savo vaikų gerove besirūpinančiais tėvais bei pedagogais. Visada džiaugiuosi, kai matau popilnę salę žmonių, kurie nori kalbėti apie patyčias - temą, kuri, deja, vis dar aktuali mūsų mokyklose. Šiandien dalijomės praktiniais patarimais, kaip atpažinti patyčias, kaip padėti vaikui, kuris su jomis susiduria, ir svarbiausia - kaip kurti saugią aplinką, kurioje patyčioms nebūtų vietos.
O pats Kupiškis... Kiek spėjau pasivaikščioti po miestą, žavėjausi etnografiniu muziejumi, įspūdingu Kupiškio ežeru. Šis kraštas turi kažką ypatingo - čia jauti stiprią bendruomenę, kuri rūpinasi savo vaikais ir nori kurti jiems geresnę ateitį. Gal todėl ir pokalbis apie patyčių prevenciją buvo toks gyvas ir prasmingas. Grįžtu namo su šiltu jausmu - kai matai tiek net ir penktadienį atėjusių suaugusiųjų, pasiryžusių spręsti patyčių problemą, supranti, kad mūsų vaikai tikrai turės šviesesnę ir saugesnę aplinką. Ačiū, Kupiški, už prasmingą dieną ir atvirą pokalbį! Dėkui šio krašto Visuomenės sveikatos biurui, Laurai ir Ugnei, už kvietimą ir pagalbą su renginiais.