Ruduo Pelėdnagiuose turi savo žavesį. Šis nedidelis Kėdainių rajono kaimas, įsikūręs vos už kelių kilometrų nuo Labūnavos, šiandien tapo mūsų pokalbio apie vertybes ir netobulumą vieta. Pro "Dobiliuko" skyriaus langus “žinojosi” Nevėžio vingis, o saulėlydis dažė dangų tokiomis spalvomis, kad norėjosi stabtelėti ir tiesiog grožėtis. Su mokytojais kalbėjomės apie tai, kad netobulumas - ne trūkumas, o galimybė augti. Juk ir mūsų ugdytiniai mokosi iš klaidų, o ne iš tobulų pavyzdžių. Pedagogai dalijosi savo patirtimi, kaip svarbu leisti vaikams klysti, bandyti iš naujo ir atrasti savo kelią. Vakaro dalis su tėvais buvo ypač jautri. Kalbėjomės apie tai, kokias vertybes norime perduoti savo vaikams šiuolaikiniame, greitai besikeičiančiame pasaulyje. Pelėdnagiai - vieta, kur jauti stiprų bendruomenės ryšį. Čia, prie Nevėžio, kur kadaise medžiojo pelėdos (iš čia ir kaimo pavadinimas), šiandien auga nauja karta. Ir kaip svarbu, kad tėvai ir pedagogai kartu kuria aplinką, kurioje vaikai gali augti su tvirtomis vertybėmis. Išvažiuodamas iš Pelėdnagių galvojau, kad tokie nedideli kaimai kartais turi didžiulę išmintį - čia dar gyvas bendruomeniškumas, čia dar mokomasi vieni iš kitų, čia dar nepamirštama, kad vertybės perduodamos ne žodžiais, o kasdieniais darbais ir pavyzdžiu.
😁