Šiandien, vedant pamokas Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijos ketvirtokams, turėjau puikią galimybę kalbėti apie savikontrolę ir gebėjimą atskirti norus nuo svarbių poreikių.
Keliomis akimirkomis dalinuosi šiame įraše.
Ši tema buvo ypač aktuali, nes ją puikiai iliustruoja dviejų iškilių asmenybių – Stepono Dariaus ir Stasio Girėno – gyvenimai.
Dariaus ir Girėno kontekstas
Steponas Darius ir Stasys Girėnas buvo ne tik drąsūs lakūnai, bet ir tikri pavyzdžiai, kaip svarbu yra turėti aiškų tikslą ir gebėti kontroliuoti save siekiant jo. Jų svajonė – perskristi Atlanto vandenyną ir pasiekti Lietuvą – reikalavo ne tik techninių įgūdžių, bet ir didžiulio ryžto bei savikontrolės.
Savikontrolės svarba
Pamokos metu kalbėjome apie tai, kaip Darius ir Girėnas pasirinko atsisakyti tam tikrų patogumų, kad galėtų sutelkti dėmesį į savo tikslą. Jie suprato, kad norai (pavyzdžiui, turėti modernų lėktuvą su visais patogumais) gali trukdyti pasiekti svarbiausius poreikius – skrydį ir saugumą.Tai puikus pavyzdys vaikams, kaip svarbu atskirti, kas iš tiesų yra svarbu mūsų gyvenime. Mes visi turime norų – žaisti žaidimus ar žiūrėti filmus – tačiau kartais reikia pasitelkti savikontrolę ir pasirinkti tai, kas padės mums augti ir tobulėti.
Praktiniai pavyzdžiai
Pamokoje dalyvavę ketvirtokai buvo aktyvūs ir entuziastingi. Jie diskutavo apie savo svajones ir tikslus, dalijosi pavyzdžiais iš savo gyvenimo, kaip jie gali pasinaudoti savikontrole siekdami geresnių rezultatų. Klausiau jų, kaip jie jaučiasi, kai tenka rinktis tarp žaidimo ir mokymosi. Vaikai puikiai suprato šią dilemmą ir dalijosi savo mintimis apie tai, kaip jie gali geriau valdyti savo laiką.
Šiandienos pamoka buvo ne tik apie istoriją, bet ir apie asmeninį augimą bei savikontrolę. Darius ir Girėnas parodė mums visiems, kad drąsa siekti savo svajonių reikalauja ne tik talento, bet ir gebėjimo atskirti norus nuo tikrųjų poreikių.
Beje, susidūriau su keista situacija - išėjus vienai klasei atradau, kaip vaikas per mano pamoką pagavęs muses …. išdalijo jas į kelias dalis. Atsimenu, kad kažkada ir aš vaikystėje esu taip daręs. Dabar suprantu, kad tai toks netinkamas elgesys, kaip savotiškas kankinimas.
Vaikai, kankinti negalima net ir musių.
