Elektrėnų profesinio rengimo centras - tai vieta, kur jaunimas pradeda savo profesinį kelią tarp Vilniaus ir Kauno. Įdomu tai, kad pats miestas ir profesinio rengimo centras turi daug bendro - abu gimė iš praktinio poreikio ir abu nuolat prisitaiko prie besikeičiančių laikų. Kai Elektrėnai kūrėsi aplink elektrinę, miestui reikėjo įvairių specialistų. Šiandien profesinio rengimo centras tęsia šią tradiciją, bet jau ruošia platesnio profilio specialistus - nuo automechanikų iki virėjų. Kalbant su mokiniais apie psichologinį atsparumą, šis miesto ir centro kontekstas tapo puikia metafora - kaip ir Elektrėnai sugebėjo prisitaikyti prie besikeičiančios energetikos situacijos, taip ir būsimiems specialistams reikia lankstumo ir atsparumo. Pro centro langus atsiveria vaizdas į didįjį Elektrėnų tvenkinį - žmogaus sukurtą vandens telkinį, tapusį miesto simboliu. Panašiai ir psichologinis atsparumas - tai įgūdis, kurį galime išsiugdyti, "užtvenkdami" savo vidinės stiprybės rezervuarus. Su mokiniais kalbėjomės, kad profesiniame kelyje būna ir sėkmių, ir nesėkmių, bet svarbiausia - mokėti atsitiesti po nesėkmių ir judėti toliau. Elektrėnų profesinio rengimo centre ruošiami specialistai ne tik techninėms profesijoms - čia mokoma ir socialinių įgūdžių, būtinų šiuolaikinėje darbo rinkoje. Kaip ir pats miestas, kuris nuo pramoninio centro evoliucionavo į daugialypę bendruomenę su stipriomis sporto (ypač ledo ritulio) tradicijomis, taip ir centro mokiniai mokosi derinti profesinius įgūdžius su asmeniniu augimu. Išvažiuodamas iš Elektrėnų, žvelgdamas į miesto panoramą su būdingu dūmtraukiu ir tvenkiniu, pagalvojau - šis miestas yra puikus psichologinio atsparumo pavyzdys. Jis įrodo, kad galima prisitaikyti prie pokyčių, išlaikant savo identitetą ir randant naujų galimybių. To paties linkiu ir profesinio rengimo centro mokiniams - kad jie sugebėtų lanksčiai prisitaikyti prie darbo rinkos pokyčių, išlaikydami vidinę stiprybę ir profesinį orumą.
😆