Antradienį lankiausi Kuršėnų Daugėliškio progimnazijoje - gavau kvietimą pasikalbėti su penktokais apie mokymosi motyvaciją. Kai įsitraukėme į pokalbį, atradau kažką netikėto, kas mane tikrai pradžiugino. Pasirodo, nemaža dalis vaikų savo kuprinėse slapta nešiojasi asmenines knygas - ne tas, kurios privalomos pagal programą, o savo pasirinktas, mėgstamas! Kai pamačiau, kaip jų akys nušvinta kalbant apie mėgstamas istorijas, supratau, kad ugnelė mokytis ir atrasti juose tikrai dega.
Vėliau susitikau su mokytojais, ir mes ilgokai diskutavome, kaip šią natūralią smalsaus vaiko energiją išsaugoti ir pritaikyti klasėje. Pasidalinome įvairiomis idėjomis, kaip sukurti tokią aplinką, kurioje mokymasis būtų ne prievolė, o įdomus nuotykis. Man šis vizitas priminė, koks svarbus yra vaikų interesų pastebėjimas ir palaikymas. Kartais tai, ką jie daro "slapta" (kaip tos knygos kuprinėse), gali būti raktas į jų vidinę motyvaciją. O kaip tu manai - ar turi kokių minčių, kaip padėti vaikams atrasti džiaugsmą mokantis?
Tiesa, išvažiuojant iš Kuršėnų pamačiau nerealaus didumo krovinius.
Ką čia kur vežė?