Leiskite vaikui nuliūsti. „Mėlynos“ dienos yra būtinos augimui.

Šiandien pasaulis mini vadinamąjį „Mėlynąjį pirmadienį“ – dieną, kai neva susikaupia visas žiemos nuovargis ir pošventinis liūdesys. Ir nors tai labiau rinkodaros triukas nei mokslinis faktas, jis puikiai atspindi mūsų visuomenės požiūrį į „nepigias“ emocijas. Mes bijome liūdesio. Ypač – savo vaikų liūdesio.

Kai matome savo vaiką sėdintį kampe, nuleidusį pečius, žiūrintį į vieną tašką, mūsų vidinis aliarmas įsijungia akimirksniu. Tėviškas instinktas kužda: „Gelbėk! Pralinksmink! Nukreipk dėmesį!“. Mes griebiamės žaislų, siūlome skanumynų, įjungiame filmukus ar patys tampame animatoriais, kad tik veide vėl atsirastų šypsena. Mums atrodo, kad gera tėvystė lygu laimingas vaikas dvidešimt keturias valandas per parą.

Tačiau stabtelėkime. Sveiki atvykę į netobulą pasaulį, kuriame liūdesys nėra gedimas. Tai funkcija. Įsivaizduokite, kad vaiko emocinė sistema yra kaip skrandis. Po didelių įspūdžių, švenčių šurmulio, intensyvios savaitės mokykloje ar tiesiog susidūrus su augimo iššūkiais, tam emociniam skrandžiui reikia laiko viską suvirškinti. Liūdesys, pasyvumas, noras pabūti vienam dažnai ir yra tas virškinimo procesas. Jei mes nuolat bandome vaiką „ištraukti“ iš šios būsenos linksmybėmis, mes tarsi neleidžiame skrandžiui baigti darbo ir vėl kemšame į jį naują emocinį maistą. Rezultatas? Emocinis nevirškinimas, kuris vėliau gali pasireikšti kur kas audringesniu chaosu.

Psichodramoje mes mokomės ne bėgti nuo jausmų, o juos išbūti. Ką tai reiškia tėvams? Tai reiškia pakeisti savo vaidmenį. Užuot buvę klounais, kurie bando išblaškyti liūdesį, tapkite ramiu uostu. Jūsų užduotis nėra panaikinti „mėlynos“ nuotaikos. Jūsų užduotis – parodyti vaikui, kad jo liūdesys jūsų negąsdina ir kad jūs galite tiesiog ramiai būti šalia, kol ši banga praeis.

Tai nėra tik teorija, tai gyvenimo repeticija. Leisdami vaikui šiandien saugiai paliūdėti dėl sulūžusio žaislo ar blogo oro, mes auginame jo emocinį atsparumą ateities iššūkiams. Mes mokome jį, kad visos emocijos yra legalios ir kad jis pats turi vidinių resursų jas išgyventi. Tad jei šį „Mėlynąjį pirmadienį“ ar bet kurią kitą žiemos dieną jūsų vaikas atrodo lyg mažas debesis – nepūskite to debesies šalin. Tiesiog pasiūlykite arbatos ir pasėdėkite kartu po tuo debesiu. Kartais tai yra geriausia, ką galime duoti.