Yra pastatai, kuriuose sienos kalba. Marijampolės meno mokykla šiuo metu įsikūrusi pastate Vytauto gatvėje, kuriame dar prieš šimtą metų veikė pedagogu seminarija — viena pirmuju mokytojus rengiančių institucijų nepriklausomoje Lietuvoje. Vėliau čia buvo ir karininkų ramovė. Taigi sienos, kuriose kalbama apie mokytojystę, šio pastato yra senesnės už bet kurį iš mūsų.
Balandžio 10 dieną į šią salę susirinko Marijampolės meno mokyklos pedagogai — muzikos, dailės ir choreografijos mokytojai. Tema — profesinė komunikacija ir mikroklimatas kolektyve. Keturios akademinės valandos, skirtos klausimui, kurio daugelis mokyklu vengia: kaip mums iš tikrųjų sekasi būti kartu?
Kai dvi mokyklos tampa viena
Marijampolės meno mokykla — tai įstaiga, pergyvenusi nemažą pokytį. Prieš keletą metu dvi atskiros įstaigos — muzikos mokykla ir dailės mokykla — buvo sujungtos į vieną. Sujungimas reiškia ne tik naują pavadinimą, bet ir naują kasdienybę: skirtingos tradicijos, skirtingi pastatai, skirtingi žmonės, kurie anksčiau turėjo savo atskirus pasaulius. Fiziniai atstumai tarp pastatų dideli — mokytojai rečiau susitinka, rečiau mato vieni kitus, o tai reiškia, kad gijos tarp žmonių tampa trapesnės.
Būtent todėl šis seminaras buvo ne tik aktualus — jis buvo laiku. Iniciatyvą organizuoti mokymus rodė pavaduotoja Daiva, suderinusi su vadove Beata. Ir tai savaime yra stiprus ženklas: kai vadovybė pati inicijuoja pokalbį apie vidaus virtuvę, tai reiškia, kad nebėgama nuo tiesos.
Atsargumo ir drąsos mišinyje
Seminaro šerdyje buvo paprastas, bet svarbus principas: pradėti ne nuo to, ko norime, o nuo to, kur esame. Prieš planuojant pokyčius, reikia sąžiningai pažvelgti į dabartinę realybę — kokia ji yra iš tikrųjų, o ne kokią norėtume ją matyti.
Kalbėjome apie tai, kas yra kolektyvo mikroklimatas — ne kaip abstrakti sąvoka, o kaip konkretus kasdienių mikrosignalų rinkinys. Kaip sveikinasi ryte? Kas nutinka, kai kas nors padaro klaidą? Ką kolegos kalba, kai kažko nėra — ir ką nutyli, kai tas žmogus grįžta?
Pristačiau mokytojams keturias atramas, ant kurių stovi sveikas kolektyvas — tarsi kėdė su keturiomis kojomis:
- Kūlgrinda — kasdienės komunikacijos pagrindas: ką darome kartu
- Gijos — neformalus ryšiai ir bendruomeniškumas tarp darbuotojų
- Rėmai — formalioji pusė: struktūra, susitarimai, procesai
- Švyturys — vizija ir bendrajungianti idėja, dėl kurios verta eiti kartu
„Viena dalyvė meno mokykloje pastebėjo: tvirčiausia kėdė — ne keturkojė, o trikojė. Ji niekada nekliba. Bet trikojė lengviau apverčiama. O pati tvirčiausia atrama — kai kojos susilieja į ratą. Gal čia ir yra tikslas: ne keturios atskiros atramos, o vienas vientisas pagrindas.”
Diskusijoje mokytojai atpažino dalinai save — tai, kas buvo pasakojama, jiems buvo ne teorija, o gyvenimiška tiesa. Ir tai yra geriausias ženklas, kad seminaras pataikė.
Meno žmonių kolektyvas — ypatinga dinamika
Meno mokykla nėra įprasta mokykla. Čia dirba žmonės, kurių profesija — jausti giliau, matyti kitaip, reaguoti aštriau. Ir tai yra stiprybė. Bet tos pačios savybės — jautrumas, autonomija, saviraiška — kartais kuria kitokį rizikos profilį: pastaba apie darbą priimama kaip asmeninis puolimas, autonomija virsta atsiribojimu, o kūrybinė įtampa kartais tampa ne varikliu, o nuolatiniu fonu, prie kurio „tiesiog įprantama“. Jie patys puikiai supranta, kad santykių tema sprendžiasi lėtai, reikia eiti atsargiai, mažais žingsniukais. Minėjau jiems — atsargumą, sumaišytą su drąsa.
Kas liko salėje
Smagu buvo matyti mokytojus, kurie dalyvavo su susidomėjimu — uždavė klausimus iš karto, kai kas nors buvo neaišku, nebijojo paklausti. Tai rodo, kad kolektyve yra žmonių, kurie nori suprasti, o ne tik atsėdėti valandas.
O salė — ta pati salė, kurioje prieš šimtą metu rengėsi būsimieji Lietuvos mokytojai — tarsi pati priiminė jau buvo tikras ženklas: šios sienos žino, kas yra pedagogika. Ir gal dėl to pokalbis apie ryšius tarp kolegų čia skambėjo ypač tiksliai.
Marijampolės meno mokykla. 2026 m. balandžio 10 d.
Seminaras: „Profesinė komunikacija kolektyve“ (4 ak. val.)
Organizavo: pavaduotoja Daiva, vadovė Beata
Lektorius: Evaldas Karmaza, psichologas, psichodramos terapeutas